MIRĖ EUGENIJA SEIBUTYTĖ - ANTANAVIČIENĖ

 .

Eugenija Antanavičienė gimė 1934 metais Kupiškyje. Mama Uršulė Gaidimauskaitė, tėtis Gasparas - Seibučiai.

Čia pabaigė vidurinę mokyklą, o paskui tęsė mokslus Kauno kūno kultūros institute.

Sportas - neatsiejama Eugenijos gyvenimo dalis, šiai aistrai atiduotas visas gyvenimas. Šalia ilgametės pedagoginės veiklos rikiuojasi įvairūs sportiniai pasiekimai: Lietuvos rinktinės narė  ( 3 m.), šuolio į tolį čempionė (1956 m.). Be šuolių, Eugenija užsiiminėjo tuometine penkiakove: 80 m. barjerinis bėgimas, 200 m. bėgimas, šuoliai į tolį ir į aukštį ir rutulio stūmimas.
Baigusi KKI pagal paskyrimą vyksta į Klaipėdą, 2 metus dirba lengvosios atletikos trenere, po to, vidurinių mokyklų fizinio lavinimo mokytoja.

Tačiau rankdarbiai visada ėjo greta, nuo pat vaikystės. Nors vaikystėje Eugeniją labiau masino judrūs žaidimai, nei mezgimas, bet mezgėja mama savo pavyzdžiu pamažu įskiepijo dukrai meilę nėriniui. Mažoji Eugenija spėjo viską: pirmauti šokinėjimo per ledo lytis varžybose, daug skaityti ir, žinoma, nerti. Taip ir nėrė abi su mama, viena už kitą geriau. Ir nors Eugenija pasirinko sporto pedagogės profesiją, aistra rankdarbiams niekur nedingo.

Išėjus į pensiją, visos Eugenijos dienos skirtos rankdarbiams: mezga virbalais, vašeliu neria įmantrias kiauraraštes ažūrines staltieses, kaskart pasirinkdama vis sunkesnį raštą, lyg naują barjerą, kurį reikia įveikti.

Nelengva buvo moters ir motinos dalia, su vyru Stasiu Antanavičiai užaugino du vaikus: Rimantą, kuris turi dukrą Liną, o jos sūnus Matas Eugenijai yra jau proanūkis. Dukros Vidos      ( mirė 2011 m.) vaikai Aneta, o  Janas, baigęs Notingemo universitetą gyvena Anglijoje.
Nėrimas Eugenijai buvo ta rami užuovėja, tik jos ir tik jai vienai egzistuojantis pasaulis, kur buvo galima pamiršti viską ir nuskęsti savo svajose.
Eugenija turi puikią atmintį, besikalbant telefonu deklamavo Irenos Latvytės eiles apie klasę ir mokytojus, bei klasiokų ir mokytojų sentencijas prisiminimų albume.

Eugenija Antanavičienė surengė tik dvi personalines savo rankdarbių parodas Ignalinoje ir Klaipėdoje, bet darbų yra tiek, kad galėtų juos rodyti ir rodyti.

Eugenijos brolis Algimantas - veterinarijos gydytojas ir visuomenės veikėjas dirba ir gyvena Kupiškio rajone.

Eugenija palaidota Kupiškio parapijos kapinėse šeimos kape.

Ruošta pagal Birutės Skaisgirienės straipsnį.

 

MIRĖ STASĖ VITKEVIČIŪTĖ - ZULONIENĖ

 .

Eidama 89 gyvenimo metus mirė Stasė Vitkevičiūtė –Zulonienė. Stasė gimė 1932 m. kovo 16 d., Butkūnų kaime, Šimonių vls., Kupiškio raj. Pradžios mokyklą ir progimnaziją baigė Šimonyse. Kupiškio vidurinėje – mokėsi nuo 5 klasės ir ją baigė 1952 m.

Stanislava Zuloniene 1970 m.

1960-62 mokėsi Kapsuko pedagoginėje mokykloje, kur įgijo pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją.

Dirbo Šimonyse, o nuo 1970 m. Kupiškio vidurinės mokyklos auklėtoja bendrabutyje.

1970 m. Stasė ištekėjo už žinomo kupiškėno Povilo Zulono. Taip ir praėjo 25 metai gražaus bendro gyvenimo metai. Povilas buvo užsiėmęs režisūra, buvo Kupiškio persitvarkymo sąjūdžio valdybos narys. Šeima turėjo 10 arų sklypą prie namo, kurio mažą dalį užėmė daržas, o didžiąją gėlynai. Sklypas buvo pripažintas pavyzdiniu, ir ne kartą pažymėtas diplomais. Ten Stasė ir Povilas praleisdavo didelę  savo laiko dalį, jį tvarkydami ir puošdami.

Povilui mirus išlaikyti didesnį gyvenamą plotą buvo per brangu, todėl Stasė persikelia į mažesnio ploto butą.

 Kupiškio miesto Savivaldybė kalbino Stasę Zulonienę, kad name reikėtų įrengti etnografijos muziejų surištą su Povilo Zulono vardu. Prie namo įrengta lenta, kurioje pažymėta,  kad čia gyveno žymus kupiškėnas, režisierius – etnografas Povilas Zulonas. 

Mūsų klasiokė Stasytė vyro režisuojamuose spektakliuose, klasės susitikimuose  dalyvaudavo retai, matyt, pasireiškė šimonietiškas asmenybės kuklumas.

Gyvi likę klasės draugai liūdi kartu su klasės draugės giminėmis ir artimaisiais.

Plačiau:

"Du obuoliai iš atminties sodo" . IN MEMORIAM  2020 m. rugpjūčio 13d. Nr. 65, Kupiškėnų mintys.

ANAPILIN IŠĖJO JONAS VOSYLIS

.

Eidamas 86 gyvenimo metus mirė klasės draugas Jonas Vosylis. Jonas  gimė 1933 m. Kupiškio raj. Bakšėnų kaime. Mama Vincenta Baniulytė, tėtis Antanas – Vosyliai.

Jonas lankė Bakšėnų pradžios mokyklą, o 1944 – 52 metais mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje.  Jonas buvo linkęs į tiksliuosius mokslus. 

Baigęs vidurinę Jonas įstoja studijuoti į Vilniaus Universiteto fizikos – matematikos fakultetą.  Jonas manė, kad matematika yra vyrų reikalas, todėl savo jaunesnę sesutę Klementiną atkalbėjo nuo  matematikos studijų, todėl ji tapo lituaniste su matematiniais  polinkiais.

Baigęs Universitetą, 1957 – 63 m. jis dirbo Ariogalos vidurinės mokyklos matematikos mokytoju, mokymo skyriaus vedėju. Ramų gerą mokytoją labai mėgo jo mokiniai. Turėjo neblogą foto aparatą, todėl apie mokyklos gyvenimą yra padaręs daug nuotraukų.

1963 – 82 metais jis dirbo Vilkijos vidurinės mokyklos direktoriumi.

Su žmona Nijole Aukštikalnyte – pedagoge ir bibliotekininke turi sūnų ir dvi dukteris. Sūnus Raimundas – melioracijos specialistas, dukros: Daiva medikė, Ramūnė ekonomistė. 
Dar gyvi klasės draugai reiškia užuojautą šeimos nariams ir kartu liūdi dėl Jono mirties.

Vosylių šeimos kapas Vilkijos kapinėse

Palaidotas Vilkijos kapinėse, Kauno raj.

MIRĖ VIDA MASKOLIŪNAITĖ - STELIONIENĖ

Eidama 87 gyvenimo metus po sunkios ligos, Anglijoje mirė Vida Maskoliūnaitė – Stelionienė.  Jos dukra p. Juratė  elektroniniu paštu pranešė, kad jos mama Julija Vida kovo 10 d. mirė ir dėkoja klasės draugams, kad ją prisimindavome.

Vida gimė 1933 m. Kupiškyje. Vida baigė Kupiškio pradžios mokyklą, o 1944 – 1952 m. mokėsi ir baigė Kupiškio vidurinę mokykla. Vida  buvo gera ir aktyvi gimnazistė. Dalyvaudavo klasės statomuose veikaliukuose ir kitose klasės ir mokyklos priemonėse kaip gera šokėja.

1952 m. įstojo į Lietuvos Žemės ūkio akademijos žemėtvarkos fakultetą, kurį 1957 m. sėkmingai baigė ir įgijo inžinieriaus žemėtvarkininko specialybę. Vida  aštuonis metus aptarnavo Ukmergės ir Zarasų rajonų ūkių žemėtvarkos poreikius. Po to, šešiolika metų dirbo Lietuvos Žemėtvarkos institute. Vėliau perėjo į Ekonomikos instituto Skaičiavimo centrą.

Kartu su vyru A. Stelioniu turėjo dukterį Jūratę, lietuvių kalbos specialistę ir anūkėlę Liną – teisininkę.

Vida turėjo brolį Vytautą Maskoliūną, žinomą ekonomistą, buvusi gerą sportininką. 

Klasės draugai nuoširdžiai užjaučia dukrą Juratę ir anūkę Liną bei gimines ir artimuosius. 

MIRĖ REGINA NEURONIENĖ - ŠIRVINSKAITĖ

.

  2019 m. birželio 3 d. eidama 87 gyvenimo metus mirė Regina Neuronienė - Širvinskaitė. Regina  gimė 1933-04-19 d. Kupiškyje.  1940 m.  Regina pradėjo eiti į mokyklą, o 1952 m. užbaigė mokslus Kupiškio vidurinėje mokykloje. 

     1952 – 1957 m. Regina mokėsi Žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos fakultete.

1957 m. baigusi akademiją pradėjo dirbti Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto Klaipėdos skyriuje inžiniere, vėliau – vyresniąja ir vedančiąja inžiniere. Dirbo iki užtarnauto poilsio 1988 m. 
Vėliau 17 metų dirbo Kuršių Nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejuje.

     Vyras Alfonsas – tolimojo plaukiojimo šturmanas, vėliau ilgą laiką dirbo kapitonu.

Užaugino tris vaikus: Audronę, Antaną ir Vytautą. Regina turėjo keturis anūkus:  Mantą, Domą, Marių ir Andrių,  ir du proanūkius: Austėją ir Faustą.

     Regina turėjo brolį Otilijų ir sesutę Ramutę.

     Reginos klasės draugai nuoširdžiai užjaučia gimines ir artimuosius ir liūdi kartu su jais dėl klasės draugės mirties.

Studentiškų laikų Regina

Neuronių šeimos kapas Lėbartų kapinėse, Klaipėda

Palaidota Lėbartų kapinėse, Klaipėda                                                              

MIRĖ ONA - DANUTĖ TVISKUVIENĖ - STASEVIČIŪTĖ

.
Eidama 88 - tus gyvenimo metus 2019 m. vasario 17 d. mirė klasės draugė Ona - Danutė  Tviskuvienė - Stasevičiūtė.

Ona Danutė Stasevičiūtė gimė 1931 m. rugpjūčio 24 d. Naivių kaime Anėlės Kručaitės ir Kazimiero -Stasevičių šeimoje.

1939 – 1943 metais mokėsi Kuosėnų pradžios mokykloje.

1944 - 1949 metais Kupiškio vidurinėje mokykloje. Danutė buvo stropi mokinė, jai gerai sekėsi visi dėstomi dalykai. Buvo aktyvi sportininkė.

Onos Danutės Stasevičiūtės šeima į Sibirą buvo ištremta 1951 m. rudenį, Pradėjus mokslus priešpaskutinėje gimnazijos klasėje.
 Tremtyje, Tomsko srityje jų šeima išbuvo iki 1957 m. pavasario.

Tremtyje jos šeima išvargo penkerius su puse metų. Ten baigė miškų technikos pramonės mokyklos kursus ir tada dirbo miško priėmėja. 

Iš tremties šeima grįžo 1957 m. reabilituoti, todėl namus grąžino. 
Įsidarbinti tremtiniams tuomet buvo labai sunku. Iš pradžių dirbo Naivių durpyne eiline darbininke. Vėliau kolūkio pirmininkas pakvietė dirbti antrąja buhaltere. Dirbo iki to laiko, kol jos vietą užėmė iš komjaunimo atsiųsta mergaitė.

 Grįžusi iš tremties ji baigė suaugusiųjų darbo jaunimo vidurinę mokyklą ir bandė įstoti į Kauno politechnikos instituto maisto pramonės technologijų fakultetą. Stojamuosius egzaminus išlaikė, bet  mandatų komisija nepriėmė, nes buvo bloga charakteristika iš rajono.

Dienoraštį Danutė pradėjo rašyti būdama 6 klasėje. Jame išliedavo savo išgyvenimus, kasdieninį gyvenimą... 
  Klasės draugai ir pažįstami rašė daug laiškų į Sibirą, kuriuos išsaugojo ir parsivežė į Lietuvą.
Net aštuoneris metus Danutė dirbo geležinkelyje, pratęsdama savo tėčio Kazimiero, ilgamečio  geležinkelio meistro tarnybinę dinastiją. Kaip geležinkelietė,  kiekvienais metais Danutė leisdavosi į keliones.

Danutė turi sūnų Romualdą su žmona Daiva gyvenančius Naiviuose, anūkę Aistę –Vilniaus universiteto absolventę ir anūką Emilį.

Dukra Ilona su vyru Voldemaru yra  verslininkai, gyvena Druskininkuose ir turi dukrą Eglę - genetikos doktorantę Ciurike ir sūnų Igną Vilniaus universiteto absolventą.         

Klasės draugai nuoširdžiai užjaučia dukrą Iloną, sūnų Romualdą, gimines ir artimuosius šią liūdną netekties valandą.

                   Palaidota Skapiškio parapijos kapinėse, Kupiškio raj.

Sauliaus Keršulio šeima 2018

.