MIRĖ LIONĖ KATELYTĖ - GALVANAUSKIENĖ

Eidama 81 gyvenimo metus, 2013 m. liepos 15 d.  Rokiškyje po sunkios ligos mirė Lionė Galvanauskienė - Katelytė. Velionė  gimė 1932 m. gruodžio 27 d., Kupiškio raj. Laukminiškių kaime.  1944 m. baigė Virbališkių pradinę mokyklą. 1944 m. mokslus tęsė Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1950 m. įstojo į Kauno Statistikos technikumo ekonomikos specialybę. 1951 m. su pagyrimu baigė technikumą. Pagal paskyrimą Lionė dirbo Rokiškio raikoopsąjungoje buhaltere, o po 3 metų –  pirmininke.
 1955 m. ištekėjo už juodupiečio Algirdo Galvanausko, ir persikėlusi į Juodupę, dirba Juodupės Vilnonių audinių fabrike „Nemunas“ direktoriaus pavaduotoja ekonomikai.  
Bedirbdama „Nemune“ neakivaizdžiai baigė Minsko Lengvosios pramonės instituto finansų-ekonomikos fakultetą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą. Tose pareigose Lionė dirbo iki 1990 m., iki išėjimo į užtarnautą poilsį.
Klasės draugai prisimena Lionę, kaip labai draugišką klasiokę ir  užjaučia jos sūnus Joną ir Eugenijų su šeimomis, gimines ir artimiesius.
Lionė palaidota senosiose Juodupės kapinėse ( Rokiškio raj.) šeimos kape. 

AUKLĖTOJOS MIRTIES METINĖS

Jakučių šeimos kapas Kupiškio parapijos kapinėse 2013 m.

2013 m. rugpjūčio 4 d. į Kupiškį susirinko visų trijų laidų, nusipelniusios mokytojos, Kupiškio garbės pilietės, Felicijos Jakutytės auklėtiniai. Jie visi ir didelis būrys parapijiečių dalyvavo šv. Mišiose, kurias už Felicijos vėlę aukojo kanauninkas kun. V. Rabašauskas. Po mišių, auklėtiniai nuvyko į kapines, kur prie Jakučių kapo, atsidėkodami Auklėtojai, padėjo gėles, uždegė žvakeles, pasimeldė. 
Sūnus Andrius padėkojo visiems už Auklėtojos pagerbimą ir paramą sutvarkant Jakučių kapavietę. Mes visi, už triūsą organizuojant Auklėtojos pagerbimą, dėkojome Vandai Zulonaitei - Juozaitienei ir Linusiui Aleknai.

13 laidos auklėtiniai. 1952 m.

26 laidos auklėtiniai. 1965 m.

36 laidos auklėtiniai. 1975 m.

ATSISVEIKINAME SU ZINA ŽIŪKAITE - LESINSKIENE

  Eidama 80 gyvenimo metus, 2013 m. liepos 10 d.  mirė mūsų klasės draugė Zina. Ji gimė  1933 08 20 Noriūnų kaime, Kupiškio raj.

Zina Lesinskienė - Žiūkaitė

   Baigė Noriūnų pradinę mokyklą.    Kupiškio vidurinė mokyklą. 

   1952 įstojo į Šiaulių Mokytojų Institutą, gamtos geografijos fakultetą. Institutą baigė1954 m. su pagyrimu. 

Paskyrimą gavo į Pabradės raj.

   Juodenėnų septynmetėje gavo pilną pamokų krūvį ir vadovaujamą klasę.

  1956 lapkričio mėnesį perkėlė į Joniškio septynmetę, kurioje buvo ir aštunta klasė, 1960 išleido pirmąją abiturientų laidą.

 
 Zinaida stengėsi mokinius sudominti dėstomais dalykais. Siekė žinių, todėl neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus Pedagoginį Institutą. 

  Vadovavo gausiam gamtininkų būreliui. . Išleido aštuonias abiturientų auklėtinių laidas.

   Zina  Ištekėjo 1958 m. Su vyru Andriumi užaugino du sūnus.

 
Velionės Zinaidos klasės draugai reiškia nuoširdžią užuojautą sūnums Rimgaudui ir prof. Eugenijui Lesinskams, jų šeimos nariams bei jų artimiesiems.

Zina palaidota Joniškio miestelio kapinėse šeimos kape, Molėtų raj.

(63) Klasės draugė BRONISLAVA BOŠAITĖ

Bronislava gimnazistė 1950 m.

Birutė Bronislava Bošaitė
Kanapynė – kaimas šiaurės vakarinėje Anykščių rajono dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Surdegio. Jis ypatingas ir tuo, kad čia gyveno Kazimieros Vanagaitės-Bošienės ir Rapolo Bošos šeima. Mamos Kazimieros, kilusios iš Kalninių kaimo Kupiškio rajone šeimoje augo du broliai ir dvi seserys, tėtis Rapolas, Antano sūnus,  – vietinis surdegėnas, turėjo seserį. Bošų šeima susilaukė gausiausio šeimynos būrio: 5 sūnų ir 7 dukterų. Kazimiera Bošienė sovietiniais laikais yra gavusi apdovanojimą kaip daugiavaikė mama, dorai užauginusi ir išauklėjusi vaikus.  Deja jau nebe visi šiai dienai džiaugiasi gyvenimu šioje žemėje.
Bronislava  – vyriausia iš visų vaikų. Gimė 1930 m. rugpjūčio 17 d. Po jos šeimoje gimė broliai Povilas, Algis, Feliksas, seserys Eugenija, Stanislava, Vladislava, Aldona, mažieji dvynukai Julė ir Albinas. Didelė šeima buvo draugiška, linksma, sąmojinga, darbšti. Broliai ir seserys padėjo vieni kitiems. Seserys mokančios austi, verpti, megzti, siuvinėti. Broliai – mylintys darbą, kurį padaro iki galo ir tik labai gerai. Visi šeimos nariai garbingai gyveno, dirbo, pelnė savos šeimos, aplinkinių pagarbą ir palaikymą. Seserys Eugenija ir Vladislava įsikūrė šalia tėviškės, brolis Povilas, kaip vyriausias šeimos vyras taip pat nesukūręs savo šeimos, liko iki pat savo gyvenimo pabaigos gyventi tėvų namuose Kanapynėje. Algis, Stanislava, Albinas įsikūrę Panevėžyje, Felikso šeimyna – šalia Kupiškio Smilgių kaime, o jauniausia Julė – Biržų rajono pakraštyje Pučiakalnėje, prie pat Latvijos respublikos sienos. Broliai ir seserys už darbus savo srityse yra gavę ne vieną apdovanojimą, padėkos raštą. Visi išaugino gerus, tvarkingus, dorus vaikus – giminės atžalas, anūkus, kurių yra 15. Į giminės susibūrimus susirenka jau su vaikais, anūkais.
 Bronislava mokėsi Surdegio pradžios mokykloje, Subačiuje, Kupiškio gimnazijoje. Kaip vyriausiai teko nemažai padėti tėvams auginant ir prižiūrint mažesniuosius broliukus ir sesutes. Šeima visada organizuodavo šventes, giminių suėjimus, jaunimo pasibuvimus. Kiekvienas šeimos narys turėdavo savo darbus, užduotis.
Vėliau Bronislava įstojo į Kauno finansų ir kredito technikumą. Jį baigusi dirbo Salake, Ramygaloje, Kupiškyje, Panevėžyje. Gyveno viena. Šeimos taip ir nesukūrė. Laisvalaikiu, kaip ir visos šeimos merginos mezgė, nėrė, siuvinėjo, mokėjo atlikti daug įvairių buities darbų. Dažnai lankydavo mamą tėviškėje, brolių ir seserų šeimas, mylėjo dukterėčias ir sūnėnus.
Mirė 1980 metų spalio mėnesį sulaukusi 50-ies, po sunkios ligos. Palaidota Surdegio kapinėse, šeimos kapavietėje, šalia tėčio ir senelio.

Bronė 1960 m.

Bonislavos tėveliai: Kazimiera Vanagaitė-Bošienė ir Rapolas Boša

Seserys: iš kairės Stanislava, Aldona, Bronė. priekyje Julė.

Broliai: iš kairės Povilas, Feliksas Algis, priekyje Albinas. 1958 m.

Prie rankdarbių

Vestuvės teviškėje

Bronislava su mama Kazimiera ir teta Bronislava Murauskiene

Giminės balius

Gimtasis namas Kanapynės kaime. 1965 m.

Povilas, Julė, Feliksas, Eugenija. 2009 m.Kupiškyje, Felikso 70-metis

Iš kairės: seserys Eugenija, Julė, Vlada (stovi) ir broliai Feliksas ir Povilas. 2010 m.

Gimnazistė

(62) Klasės draugė - ELONA GENDROLYTĖ-ERSLAVIENĖ

Elona Gendrolytė. 1950 m.

Elona Gendrolytė - Erslavienė  

Gimiau 1934 04 16 Šiauliuose. 1938m. Tėvai atsikėlė gyventi į Kupiškį. Iki 1951m. mokiausi Kupiškio vidurinėje mokykloje. Vidurinę mokyklą baigiau Vilniuje. Įstojau mokytis į Pedagoginį institutą. 1955m. ištekėjau už Valentino, 1957m. mums gimė sūnus Artūras, dar po 10-ties metų gimė sūnus Tomas. Dabar sūnūs turi savo šeimas, savo namus ir savo sūnus. Taigi, turiu 3 anūkus - Justą, Simą ir Augustiną.

   Dirbau Dieveniškių vidurinėje mokykloje, vėliau -  Vilniaus technologijos technikumo bibliotekoje, galiausiai - Komunalinio ūkio ministerijoje. Išėjusi į pensiją dar 7 metus dirbau Šeimos planavimo centre.

   Šiuo metu mudu su Valentinu namie likome dviese - abu pensininkai.

(61) Klasės draugas - PETRAS LEONAS

Petras Leonas 1950 m.

Petras - Arnoldas Leonas gimė 1932 m. Kreipšių kaime, o gyveno Mirabelėlio kaime Skapiškio parapijoje. Mama Bronė Palionytė, tėtis Albinas – Leonai. Baigęs Skapiškio progimnaziją Petras 1948 – 1950 metais mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje. Turėjo literatūrinių sugebėjimu, buvo draugiškas berniukas, dalyvavo tos laidos klasių susibūrimuose, vaidindavo statant veikaliukus.  Metus nesimokė, tuo metu buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. Tarnavo Slucke, Baltarusijoje.

Grįžęs iš kariuomenės mokėsi vakarinėje mokykloje ir ją 1956 m. baigė. Vedęs Aldona Minkevičiūtę išvažiavo į Žemaitiją ir 9 metus dirbo Telšių miškų ūkyje. Neakivaizdiniu būdu mokėsi Žemės ūkio akademijoje, miškų fakultete, kuriame baigė du kursus. 1965 m. šeima grįžta arčiau tėviškės ir Petras įsidarbina Subačiaus Naftos bazėje. Šeima Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje gauna butą. 1974 m. Petras keičia darbą, pradeda dirbti Panevėžio kelių valdybos Karsakiškio bazėje. Bedirbdamas šioje bazėje, Petras 1986 m. sustojus širdžiai mirė, nes turėjo didelį kraujo spaudimą.

Petras kariuomenėje 1953 m.

 Petras ir Aldona turi du sūnus ir dvi dukteris. Dukra Nida baigusi Kauno Politechnikos institutą – chemikė technologė, sūnus Dainius,  baigęs Vilniaus technikumą - įrankininkas, gyvena Panevėžyje. Dalius, baigęs KPI Automatikos fakultetą. Dukra Loreta baigusi K. Mažylio medicinos mokyklą, nuo 1999 m. dirba Londone, karališkos ligoninės biocheminių tyrimų laboratorijoje.

Petras ir Aldona Leonai turi 5 anūkes ir vieną anūką, kurių tarpe yra gydytojų, inžinierių, vadybininkų. Plati Leonų giminė - jie jau gali pasidžiaugti, net 5 proanūkiais.
Anūkė Aura - KMA fizioterapijos mokslų daktarė. Nerijus baigęs gimnaziją, gyvena Londone ir augina 3sūnus. Ramunė - studijuoja VGTU Aplinkos inžineriją. Agnė - KTU vadybos marketingo magistrantė. Jurga - KTU Administravimo vadyba. Ieva - ITU Chemijos fakultetas - ekologija.
Proanūkiai: Kajus, Gabija, Elijus, Urtė, Danielius

Petro žmona Aldona kupiškietė, pedagogė-matematikė, gyvena Subačiuje.

Petro amžino poilsio vieta -  Subačiaus parapijos kapinės Stračniuose.

Petras 1972 m.

Petro Leono anūkai: Aura, Nerijus, Agnė, Ramunė ir dvynukės Jurga su Ieva

Dukters Nidos vestuvinė nuotrauka: kairėje sūnus Dainius, dukra Nida, pamergė ir žentas.  1978 m.

(60) Klasės draugė - NIJOLĖ PIELAITĖ-JURKĖNIENĖ

Nijolė Pielaitė-Jurkėnienė

Nijolė gimė 1933 metais Šalnakundžių kaime. Mama Ona Latvytė, tėtis Povilas – Pielos, buvo pasiturintys ūkininkai, todėl tėvams ir broliui Vytautui teko iškentėti Sibiro tremtį.

Nijolė mokėsi Puponių pradžios mokykloje, kuri buvo už 3 km nuo tėviškės. Mokinukams buvo nelengva pasiekti mokyklėlę, tad tekdavo prašyti tėvelių pagalbos ir su arkliuku dardėti į pamokas.

Nijolė Kupiškyje mokėsi 1944-1948 metais. Vidurinę užbaigė Vilniuje. Tris metus mokėsi medicinos mokykloje ir įgijo akušerės specialybę. Septynerius metus padirbėjusi Vilniaus ligoninėse, Nijolė rado jėgų, noro ir užsispyrimo įstoti į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą. Jį baigusi tapo gydytoja pediatre ir dirbo Vilniaus klinikinės ligoninės gydytoja mokslo įstaigoms.

Vyras Algis – fizkultūrininkas , statybos ekonomistas, mokslų daktaras.

Sūnus Gintaras – baigęs VISI statybos fakultetą, šiuo metu moko VGTU studentus, yra Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų mokomosios laboratorijos vedėjas.
Anūkas Darius baigęs vadybą, močiutę nudžiugino proanūkiu Vyčiu.

Nijolė retkarčiais apsilankydavo Vilniaus kupiškėnų klubo renginiuose.

(59) Klasės draugė - LINA SAMAITĖ - KANOPKIENĖ

Lina Samaitė 1957 m.

Lina Samaitė – Kanopkienė

Lina Samaitė gimė 1934 m. Rudilių kaime, Kupiškio raj. Linos mama Leonora Garbauskaitė, tėtis Juozas – Samai. Lankė Maksvyčių pradžios mokyklą. 1944 m. įstojo į Kupiškio vidurinę mokyklą, kurioje baigė aštuonias klases. 1948 m. mirus tėčiui išvyko pas gimines į Šiaulius tęsti mokslo, bet po metų grįžo į tėviškę ir vidurinę užbaigė Subačiuje. Tėtis buvo baigęs, be vienos klasės, gimnaziją, dirbo raštininku. Tėtis nuėjo užkuriom į mamos ūkį, kuris priklausė stambesnių ūkininkų grupei. Jų namuose, iki naujos pastatymo,  veikė pradžios mokykla.

1953 – 1959 Lina mokėsi Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultete ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Baigusi, pagal paskyrimą,  3 metus dirbo Žinijos draugijoje redaktore. 
Vėliau, Vilniaus miesto telefonų tinkle redakcinį darbą. Po to, darbavosi Istorijos archyve, Istorijos institute.


 Lina Kanopkienė, 1978 metais atėjusi dirbti į Lietuvos mokslų akademijos (MA) biblioteką, jau turėjo turtingą bibliotekinio bei redaktoriaus darbo patyrimą, kurį  sėkmingai taikė darbuodamasi redaktorės pareigose. Patirtimi mielai dalijosi su naujais darbuotojais, kolegėms padėdavo ieškoti teisybės sprendžiant sudėtingesnius bibliografinio aprašo klausimus.  Pradėjusi dirbti Bibliografijos skyriuje vyriausiąja bibliografe, 1981–1994 m. buvo skyriaus vedėja, dirbo redaktore.
Nuo 1978 m. yra Lietuvos MA bibliotekos redakcinės kolegijos narė, 1981–1985 m. pirmininkavo Lietuvos MA bibliotekos profsąjungos komitetui, 1981–1984 m. buvo Valstybinės tarpžinybinės bibliografų
komisijos narė. 1983 m. stažavo Baltarusijos TSR MA Centrinėje
J. Kolaso bibliotekoje, 1990 m. – TSRS MA Sibiro skyriaus bibliotekoje. Nuo 2001 m. buvo Lietuvos MA bibliotekos metraščio redakcijos kolegijos narė. L. Kanopkienė spaudoje paskelbė per 40 populiarių profesinių straipsnių, redagavo 70 bibliografijos rodyklių, iš jų lietuvių kalbotyros literatūros rodyklių – 7. Su kalbotyra Liną sieja ir profesinis ryšys – kaip diplomuota filologė, ji puikiai išmano medžiagos kontekstą, daugumą autorių pažįsta asmeniškai, yra susipažinusi su jų veikla. Daug metų redagavusi literatūros rodykles „Lietuvių kalbotyra“ vieną jų pati parengė spaudai.
Profesinėje veikloje Lina taip pat aktyviai dalyvauja: nuo pat atkūrimo buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) narė, 1996–1998 m. vadovavo LBD Lietuvos MA bibliotekos skyriaus senjorų darbo grupei.
Kokių įpareigojimų Linai tektų imtis, ji visuomet sako: „Reikia – bus padaryta“. Ir padaro, savo darbštumu užkrėsdama koleges, padėdama laiku atlikti degančius darbus. Po didelių darbų ji triūsia sode, keliauja, susitinka su kraštiečiais kupiškėnais. Bibliotekos renginiuose Lina mielai užtraukia
lietuvišką dainą. (pagal Birutę Railienę)
  2010 m. Lina išeina į pensiją.

Vyras Otonas – baigęs KPI, inžinierius, metalų apdorojimo specialistas.

Sūnus Ramūnas – baigęs VISI, inžinierius. Marti Rita – medikė, dirba Santariškių ligoninėje.  

Lina apsilankydavo Vilniaus kupiškėnų klubo sueigose, bet dabar persikėlus gyventi į namą Naujosios Vilnios sodų bendrijoje, tai tapo gana sudėtinga.

Mama, Lina ir tėtis svetainėje,  apie 1937 m.

Lina su mama tėviškėje

  

Tėtis, mama ir Linutė. Visa šeima Druskininkuose

Lina 2005 m.- nuotrauka viršuje. Apačioje sūnus Ramūnas su žmona Rita