Nijolė Kemeklytė |
Pedagoginiame bendrabučio nėra. Sėdžiu ant atsivežto bulvių maišo, o kišenėje tik 7 rubliai, nors verk. Žiūriu ateina klasiokė Laima S. Pasiguodžiau jai apie savo bėdas. Ji sako: "Važiuojam į Universitetą, ten bendrabutis bus. Sėdom abi į bričką, tuo metu toks transportas Vilniuje egzistavo, įsimetam tą bulvių maišą, ir per Vilnių patraukėm į Universitetą. Taip vietoje lietuvių kalbos mokytojos tapau kvalifikuota bibliotekininke.
Taip ir prasidėjo studijos
Vilniaus universitete. Paskaitas ir seminarus Istorijos ir filologijos
fakultete lankėme labai sąžiningai, bijojom gauti trejetą ir prarasti
stipendiją. Kai 1938
m . mirė mūsų tėvelis, mumis rūpinosi mama, tai gyvenome iš jos
kuklios mokytojos algos.
Kadangi KPI mokėsi du mano
broliai, kuriems reikėjo samdyti butą, o aš gavau bendrabutį, stegiausi
pragyventi iš stipendijos. Bet jaunystė ir optimizmas žengia greta, tai aš
apskaičiavau kiek rb. galiu išleisti dienai ir to laikiausi. Laisvalaikiu
dainavau universiteto akademiniame chore, su kuriuo keliavom į Estiją,
Leningradą ir kt. Įdomi buvo specialybės praktika : ją atlikome Maskvos,
Leningrado bibliotekose, o ten susipažinome su muziejais, teatru ir kultūrinėmis
įstaigomis.
Kai baigiau universitetą,
buvau paskirta dirbti į Klaipėdos apskrities Viešąją I. Simonaitytės
biblioteką, kur išdirbau 1957 – 59 metus. Ten dirbdama daug važinėjau po
rajonų, kaimų bibliotekas, nes pokario metais trūko specialistų. Taip susipažinau
ne tik su Klaipėdos zonos bibliotekomis, bet ir su rajonais.
Kadangi Kęstutis buvo
paskirtas į Vilnių iš Elektros tinklų gavo kambario butą su bendra virtuve, o
mama jau buvo pensininkė ir gyveno su juo, tai jie pradėjo kviesti mane į
Vilnių. Reikėjo ir mama pasirūpinti. Taip aš 1959 m . pradėjau dirbti Vilniaus
apskrities A. Mickevičiaus Viešoje bibliotekoje direktoriaus pavaduotoja m.
daliai. Čia vėl dirbau metodinį darbą, daug važinėjau po Vilniaus zonos
bibliotekas, skaičiau pranešimus zoniniuose seminaruose.
Laisvalaikiu dainavau moterų
„Aido“, vėliau MA choruose, keliavau po Lietuvą, sąjungines respublikas, bei
Bulgariją, Vokietiją, Vengriją, Čekoslovakiją.
Išėjusi į pensiją dar dirbau
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Paveikslų galerijoje salės prižiūrėtoja.
Dabar jau nedirbu ir toliai domiuosi kultūra, daug skaitau, pagal galimybes
lankau koncertus, muziejus.
Kadangi nesukūriau šeimos,
tai neturiu vaikų, vaikaičių ir tuo klausimų nieko negaliu pasigirti.
Senatvė ateina visiems, tai
stengiuosi ne tik kovoti su ligomis, bet ir nepasiduoti pesimizmui, kol galiu
domėtis gyvenimo naujienomis, kultūra.
Nijolė emeklytė.
Nijolė pirmokėlė 1944 m. |
Nijolė 1957 m. |
Nijolė 1980 m. |
Kemeklių šeima Palangoje 1936 m. |
Kemekliukai: Rimas, Kęstutis, Nijolė Palangoje 1935 m. |
N. ir K. Kemeklius palydime į Jutkonis |
Atrodo radome transportą, bandysim įsodinti Nijolę su Kęstučiu |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą