(35) Klasės draugas - ALGIRDAS ŠUKYS

Gimiau 1927m. sausio 12d. Kuosėnuose, to kaimo pradžios mokyklos mokytojo Aleksandro Šukio ir Marijos Petrylaitės-Šukienės, šeimoje1931-aisiais metais mano tėvas buvo paskirtas į Pušaloto valsčiaus Jakūbonių pradžios mokyklą. Baigęs tą mokyklą, aš 1938 – 1939-aisiais mokslo metais mokiausi namuose, eksternu išlaikiau egzaminus ir 1939-ųjų metų rudenį įstojau į Panevėžio berniukų gimnaziją.

1941m. birželio 14d. aš, mano sesuo Danutė ir mano motina buvome suimti ir ištremti į Altajaus kraštą: pradžioje į Barnaulo miestą, o vėliau – į Ustj-Pristanės rajono taigą – į 67-ąjį miško kvartalą. 1943m. mūsų motina buvo areštuota ir etapu varoma į lagerį. Tačiau jai pavyko pabėgti į Ustj-Kalmankos rajoną ir pasislėpti pas tremtinius lenkus. 1945m. motina slapta išsivedė ir mus.

1946m., kai lenkams buvo pasiūlyta vykti iš Altajaus į Gdanską, mes grįžome į Lietuvą. Tų pačių metų rudenį aš įstojau į Kupiškio gimnazijos trečiąją klasę.  Kupiškio gimnazijos vadovai leido eksternu laikyti papildomus egzaminus ir „šokinėti“ iš klasės į klasę. 1949m. pavasarį jau mokiausi paskutinėje gimnazijos klasėje. Tačiau tų metų balandžio 14-ąją mūsų šeima buvo areštuota ir apkaltinta pabėgimu iš tremties.

Būdamas Panevėžio kalėjime, paskelbiau bado streiką ir, patekęs į karcerį, pasiekiau, kad mums būtų atšauktas kaltinimas pabėgimu ir panaikinta mums grėsusi 3m. lagerio bausmė. Mūsų šeima per kalėjimus buvo grąžinta į Altajaus krašto Ustj-Kalmankos rajono Čaryšo tarybinį ūkį, kur aš, dirbdamas transporte, Ustj-Kalmankos vidurinėje mokykloje išlaikiau vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus ir gavau brandos atestatą. Man nebuvo leista išvažiuoti į Tomsko sritį ir įstoti į Tomsko universitetą, į kurį aš buvau priimtas. Buvo pasiūlyta stoti į Barnaulo pedagogino instituto fizikos ir matematikos fakultetą. Kai jį baigiau,  pasiūlė stoti į aspirantūrą Maskvos universitete, bet su sąlyga, kad bendradarbiausiu su KGB. Man atsisakius, buvau paskirtas į Ustj-Kalmankos vidurinę mokyklą, kurioje dirbau iki 1958m.

Tais metais buvau iš tos mokyklos pašalintas, tačiau Altajaus krašto švietimo skyrius įdarbino  Mokytojų tobulinimo institute, iš kurio 1960 metais  pakvietė į Altajaus politechnikos institutą, kuriame man buvo pavesta organizuoti skaičiavimo centrą, naujos specialybės katedrą ir mokslinių tyrimų laboratoriją. Prieš priimdamas šį pasiūlymą,  nuvykau į Lietuvą, tačiau mūsų šeimai nebuvo leista gyventi Sovietų Sąjungos europinėje dalyje, nes mano tėvas Aleksandras Šukys 1945-aisiais metais  pasitraukė į Vakarus ir dirbo lietuviškoje Vasario 16-sios gimnazijoje Hiutenfelde. Teko priimti Altajaus politechnikos instituto pasiūlymą.

                     Tame institute dirbau iki 1983 metų. Už pedagoginę ir mokslinę veiklą man buvo suteiktas Taikomosios matematikos katedros docento vardas. 1983m. balandžio 14-ąją mūsų skaičiavimo centre  atlikta krata. Buvau apkaltintas antitarybine veikla ir atleistas iš visų pareigų. Mano buvę studentai iškvietė korespondentus ir aukštesnės valdžios atstovus iš Maskvos, ir visi kaltinimai buvo atšaukti. Gavau paskyrimą į Vilniaus universitetą, kur tebedirbu iki šiol.

Dalyvavau Sąjūdžio veikloje ir buvau sužeistas prie Televizijos bokšto 1991m. sausio 13-ąją. Esu apdovanotas Sausio 13-osios ir Zigmo Žemaičio medaliais bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.

Turiu tris sūnus: Vytautą - energetiką, Gediminą - radioelektroniką ir Mindaugą - bioinformatiką.

Šukių šeima: Algirdas, mama, tėtis, sesutė. Apie 1940 m.