alba13-alba: (39) Klasės draugė - JANINA ŠLEKYTĖ-KALASAUSKIENĖ

Janina Šlekytė – Kalasauskienė gimė 1933 m. Šileikų kaime, Skapiškio parapijoje, Kupiškio raj. Jos mama Bronislava Arūnaitė, tėtis Povilas – Šlekiai. Janytė baigė Vaduvų pradžios mokyklą ir Skapiškio progimnaziją. Nuo 1948 m. mokslus tęsė Kupiškio vidurinėje mokykloje. Paskutinę klasę Janina baigė Panevėžio IV-toje vidurinėje mokykloje, mat buvo sumąsčiusi įstoti į Panevėžio teatro studiją. Tačiau toks mokslo variantas neišėjo, nes būtų tekę mokytis vakarinėje mokykloje. Baigusi vidurinę Janina dirba Plungės raj. ir moko 5-7 klasių žemaičiukus lietuvių kalbos. 1954 m. persikelia arčiau namų, į Papilio vidurinę mokyklą. Po metų pereina dirbti į tėviškę, Kupiškio raj. „Žalgirio“ kolūkio biblioteką, kurioje išdirbo penketą metų.. Vėliau šeima persikelia į Rokiškio raj. Salų miestelį. Salose Janina dirbo Žemės ūkio technikume.. 1962 m. gimė duktė Reda. Janina persikelia į Biržų raj. ir dirba „Pavasario“ kolūkio bibliotekoje. 1967 m. gimsta sūnus Remigijus.

Janina turėjo motociklą su lopšeliu. Motociklas juodas su raudonais apvadais, motociklininkė raudonom kelnėm, prašmatnia madinga striuke, lekia per kaimus ir miestelius į tėviškę, visi bernai atvertę galvas žiūri į madingai apsirengusią, nublizgintu motociklu lekiančią damą ir nesupranta kam ji tuos vaikus lopšelyje susisodino. Aplankę tėviškę, su dovanomis grįžta atgal, sustoja ties kapeliais, pamojuoja namiškiams ir lekia tolyn.

1978 m. iš Biržų rajono Janina persikelia į Noreikius (7 km. Nuo Šiaulių) ir čia išdirba iki užtarnauto poilsio. Čia dirbo augindama švelniakailes audines.
Janina prie namo turi daržą, mažą ūkelį. Labai mielus aukštakulnius batus teko padovanoti, nes jais dėvėti uždraudė daktarai, bet Janina ir dabar linksma, blogoms nuotaikoms nepasiduoda, kiekvieną rytą pabrėžia antakius, o eidama į parduotuvę nepamiršta parfiumo. Visos jos bliuzelės anksčiau kvepėdavo „krasny mak“ kvepalais, o dabar europietiškais, kuriuos Reda atveža iš Kauno.

Prisimenu kaip Janina pasakojo, kai vaikai jai įteikė mobilų telefoną ir prigrasė, kad jį būtinai nešiotųsi ji su savimi. Jei išeinu į daržą be žiursto, telefoną pasidėdavau ant kopūsto, tad vaikai paskambinę visuomet mane surasdavo. Savo butą Janina šildosi malkomis ir briketais, susidėjo bute naujus langus, o rūsio langeliams apšiltinti nepagailėjo net, nors senokų, bet dar gerų moteriškų kailinių.
Kai mirė tėtis, mamą Janina atsivežė į Noreikius, kartu su ja nuvažiuodavo į Šiaulius pažiūrėti įdomesnių kinofilmų. Mama labai mėgo siuvinėti, ir rasdama nors truputį laisvo laiko imdavosi šio darbelio.

Duktė Reda gyvena Kaune – ekonomistė pagal išsilavinimą. Jos vyras Vaidas Jurgilas – krepšininkas, žaidė "Žalgiryje", „Atlete“, Kinijoje, Vengrijoje, todėl tose šalyse teko pagyventi ir Redai. Reda graži, bet jos duktė Goda, studentė, dar gražesnė. Sūnus Remigijus mechanikas, gyvena Šiauliuose, turi dukrą, antrokę.
Janinos brolis Algis gyvena Telšiuose – inž. mechanikas.

Kai pas Janiną nuvažiuoja jos geriausia draugė Nijolė Ki, kalbas jos baigia tik paryčiais. O nuotraukas jos biografijai papuošti prisakė pasiskolinti iš Nijolės ir būtinai įdėti nuotrauką su gražiosiomis hortenzijomis. Janinos prisakymą pažadėjau įvykdyti.