 |
| Lina Samaitė 1957 m. |
Lina Samaitė – Kanopkienė
Lina Samaitė gimė 1934 m.
Rudilių kaime, Kupiškio raj. Linos mama Leonora Garbauskaitė, tėtis Juozas –
Samai. Lankė Maksvyčių pradžios mokyklą. 1944 m. įstojo į Kupiškio vidurinę
mokyklą, kurioje baigė aštuonias klases. 1948 m. mirus tėčiui išvyko pas
gimines į Šiaulius tęsti mokslo, bet po metų grįžo į tėviškę ir vidurinę
užbaigė Subačiuje. Tėtis buvo baigęs, be vienos klasės, gimnaziją, dirbo
raštininku. Tėtis nuėjo užkuriom į mamos ūkį, kuris priklausė stambesnių
ūkininkų grupei. Jų namuose, iki naujos pastatymo, veikė pradžios mokykla.
1953 – 1959 Lina mokėsi
Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultete ir įgijo lietuvių kalbos
ir literatūros specialybę. Baigusi, pagal paskyrimą, 3 metus dirbo Žinijos draugijoje redaktore.
Vėliau, Vilniaus miesto telefonų tinkle redakcinį darbą. Po to, darbavosi Istorijos archyve, Istorijos institute.
Lina Kanopkienė, 1978 metais atėjusi dirbti į Lietuvos mokslų akademijos (MA) biblioteką, jau turėjo turtingą bibliotekinio bei redaktoriaus darbo patyrimą, kurį sėkmingai taikė darbuodamasi redaktorės pareigose. Patirtimi mielai dalijosi su naujais darbuotojais, kolegėms padėdavo ieškoti teisybės sprendžiant sudėtingesnius bibliografinio aprašo klausimus. Pradėjusi dirbti Bibliografijos skyriuje vyriausiąja bibliografe, 1981–1994 m. buvo skyriaus vedėja, dirbo redaktore.
Nuo 1978 m. yra Lietuvos MA bibliotekos redakcinės kolegijos narė, 1981–1985 m. pirmininkavo Lietuvos MA bibliotekos profsąjungos komitetui, 1981–1984 m. buvo Valstybinės tarpžinybinės bibliografų
komisijos narė. 1983 m. stažavo Baltarusijos TSR MA Centrinėje
J. Kolaso bibliotekoje, 1990 m. – TSRS MA Sibiro skyriaus bibliotekoje. Nuo 2001 m. buvo Lietuvos MA bibliotekos metraščio redakcijos kolegijos narė. L. Kanopkienė spaudoje paskelbė per 40 populiarių profesinių straipsnių, redagavo 70 bibliografijos rodyklių, iš jų lietuvių kalbotyros literatūros rodyklių – 7. Su kalbotyra Liną sieja ir profesinis ryšys – kaip diplomuota filologė, ji puikiai išmano medžiagos kontekstą, daugumą autorių pažįsta asmeniškai, yra susipažinusi su jų veikla. Daug metų redagavusi literatūros rodykles „Lietuvių kalbotyra“ vieną jų pati parengė spaudai.
Profesinėje veikloje Lina taip pat aktyviai dalyvauja: nuo pat atkūrimo buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) narė, 1996–1998 m. vadovavo LBD Lietuvos MA bibliotekos skyriaus senjorų darbo grupei.
Kokių įpareigojimų Linai tektų imtis, ji visuomet sako: „Reikia – bus padaryta“. Ir padaro, savo darbštumu užkrėsdama koleges, padėdama laiku atlikti degančius darbus. Po didelių darbų ji triūsia sode, keliauja, susitinka su kraštiečiais kupiškėnais. Bibliotekos renginiuose Lina mielai užtraukia
lietuvišką dainą. (pagal Birutę Railienę)
2010 m. Lina išeina į pensiją.
Vėliau, Vilniaus miesto telefonų tinkle redakcinį darbą. Po to, darbavosi Istorijos archyve, Istorijos institute.
Lina Kanopkienė, 1978 metais atėjusi dirbti į Lietuvos mokslų akademijos (MA) biblioteką, jau turėjo turtingą bibliotekinio bei redaktoriaus darbo patyrimą, kurį sėkmingai taikė darbuodamasi redaktorės pareigose. Patirtimi mielai dalijosi su naujais darbuotojais, kolegėms padėdavo ieškoti teisybės sprendžiant sudėtingesnius bibliografinio aprašo klausimus. Pradėjusi dirbti Bibliografijos skyriuje vyriausiąja bibliografe, 1981–1994 m. buvo skyriaus vedėja, dirbo redaktore.
Nuo 1978 m. yra Lietuvos MA bibliotekos redakcinės kolegijos narė, 1981–1985 m. pirmininkavo Lietuvos MA bibliotekos profsąjungos komitetui, 1981–1984 m. buvo Valstybinės tarpžinybinės bibliografų
komisijos narė. 1983 m. stažavo Baltarusijos TSR MA Centrinėje
J. Kolaso bibliotekoje, 1990 m. – TSRS MA Sibiro skyriaus bibliotekoje. Nuo 2001 m. buvo Lietuvos MA bibliotekos metraščio redakcijos kolegijos narė. L. Kanopkienė spaudoje paskelbė per 40 populiarių profesinių straipsnių, redagavo 70 bibliografijos rodyklių, iš jų lietuvių kalbotyros literatūros rodyklių – 7. Su kalbotyra Liną sieja ir profesinis ryšys – kaip diplomuota filologė, ji puikiai išmano medžiagos kontekstą, daugumą autorių pažįsta asmeniškai, yra susipažinusi su jų veikla. Daug metų redagavusi literatūros rodykles „Lietuvių kalbotyra“ vieną jų pati parengė spaudai.
Profesinėje veikloje Lina taip pat aktyviai dalyvauja: nuo pat atkūrimo buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) narė, 1996–1998 m. vadovavo LBD Lietuvos MA bibliotekos skyriaus senjorų darbo grupei.
Kokių įpareigojimų Linai tektų imtis, ji visuomet sako: „Reikia – bus padaryta“. Ir padaro, savo darbštumu užkrėsdama koleges, padėdama laiku atlikti degančius darbus. Po didelių darbų ji triūsia sode, keliauja, susitinka su kraštiečiais kupiškėnais. Bibliotekos renginiuose Lina mielai užtraukia
lietuvišką dainą. (pagal Birutę Railienę)
2010 m. Lina išeina į pensiją.
Vyras Otonas – baigęs KPI,
inžinierius, metalų apdorojimo specialistas.
Sūnus Ramūnas – baigęs VISI,
inžinierius. Marti Rita – medikė, dirba Santariškių ligoninėje.
Lina apsilankydavo Vilniaus
kupiškėnų klubo sueigose, bet dabar persikėlus gyventi į namą Naujosios Vilnios sodų bendrijoje, tai tapo gana
sudėtinga.
 |
| Mama, Lina ir tėtis svetainėje, apie 1937 m. |
 |
| Lina su mama tėviškėje |
 |
| Tėtis, mama ir Linutė. Visa šeima Druskininkuose |
 |
| Lina 2005 m.- nuotrauka viršuje. Apačioje sūnus Ramūnas su žmona Rita |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą