alba13-alba: (25) Klasės draugas

Zenonas Mačionis gimė 1933 m. rugsėjo 12 d. Juostininkuose, Anykščių raj. Lietuvos chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras, docentas.

Zenonas Mačionis

Tėvai – Alfonsas Mačionis (1896-1968) ir Zofija Bertmonaitė-Mačionienė (1903-1988) iš Andrioniškio – žemdirbiai, pasiturintys ir apsišvietę ūkininkai. Sesuo Vilija Mačionytė-Magalinskienė (g. 1937 m.) – pedagogė, brolis Arvydas Mačionis (g. 1947 m.) – inžinierius, pedagogas.

Mokėsi Juostininkų pradžios mokykloje. Mamos sesuo gyveno Kupiškyje, todėl toliau mokytis buvo pasirinktas Kupiškis. 1952 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą aukso medaliu. Baigdamas vidurinę Zenonas svajojo apie žurnalistikos mokslus, bet ten buvo kiti reikalavimai, kurių peržengti pagal įsitikimus jis nenorėjo. Vėliau polinkis į žurnalistiką vis dėlto su pasisekimu atsiskleidė. Mokydamasis vidurinėje mėgo sportuoti, buvo rajono tinklinio kvalifikuotu teisėju. Zenonas buvo geras mokinys, ilgametis klasės seniūnas. Šias pareigas jis perdavė geram klasės draugui Petrui Keršuliui.
1952-1957 m. studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, įgijo chemiko išsilavinimą.

1957-1959 m. Z. Mačionis dirbo Šiaulių "Elnio" odos ir avalynės kombinate meistru.

1959-1962 m. jis tęsė studijas Minsko universiteto Chemijos fakulteto aspirantūroje, kur rengė disertaciją iš polimerų chemijos. 1964 m. Vilniaus universitete jis apsigynė disertaciją "Anijoninės polimerizacijos būdu gautų stireno, alfa-metilstireno ir cikloheksadieno-1,3 polimeranalogų ir jų mišinių klampos, spūdumo ir fluorescencijos tyrimas" – pirmąjį mokslinį darbą Lietuvoje, parengtą polimerų chemijos srityje, buvo chemijos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas fizinių mokslų, chemijos daktaras.

Nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos jis dėstė Vilniaus universitete. 1962-1969 m. Z. Mačionis buvo Cheminės technologijos katedros vyresnysis dėstytojas, 1969-1971 m. – tos pačios katedros docentas, 1971-2002 m. – Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros docentas. Jis parengė studentams apie 10 polimerų chemijos mokymo programų ir jas dėstė. Tarp kitų jo dėstomų dalykų buvo ir plastikų perdirbimo bei chemijos istorijos kursai.

Z. Mačionio mokslinės veiklos sritis – anijoninė polimerizacija, amino akrilatinių kopolimerų ir katijoninių polimerų sintezė, inden-kumaroninių dervų modifikavimas. Vienas ir su bendraautoriais jis paskelbė apie 80 mokslinių darbų apie polimerizacijos procesus, fizines ir chemines polimerų savybes, šioje srityje padarė tris atradimus, kūrė ir įtvirtino polimerų chemijos lietuviškus terminus.
1991-1992 ir 1997 m. Zenonas dirbo Kokolos technologijos institute Suomijoje. Per atostogas kartu su šeima iš Suomijos aplankė visas Skandinavijos šalis.

1967-1974 m. Z. Mačionis buvo D. Mendelejevo chemikų draugijos Chemijos fakulteto tarybos pirmininkas. Jis buvo žurnalo "Chemija" redakcinės kolegijos narys, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto muziejaus iniciatorius, kūrėjas ir tvarkytojas (nuo 1979 m.), Chemijos fakulteto metraštininkas ir chemikų-senjorų klubo kūrėjas. Jis buvo Vilniaus kupiškėnų ir anykštėnų klubų narys.

Z. Mačionis parašė ir išleido 11 mokomųjų leidinių, kelis monografijas, taip pat kraštotyros ir bibliografinių leidinių.

Z. Mačionio leidiniai:

1976 m. – "Stambiamolekulinių medžiagų tyrimas : laboratoriniai darbai" (mokomasis leidinys, su Leopoldu Radžiūnu).

1984 m. – "Chemijos ištakos Lietuvoje" (su J. Kudaba), "Chemija Vilniaus V. Kapsuko universitete" (mokymo priemonė).

1991 m. – "Iš chemijos mokslo istorijos Lietuvoje" (istorinė apžvalga).

1992 m. – "Profesorius Vincas Čepinskis" (monografija, su Jonu Čepinskiu).

1998 m. – "Gerardas Bajoras : bibliografinė rodyklė", "Mikrokiekių chemija : aparatūra, technika, laboratoriniai darbai" (mokomasis leidinys).

2000 m. – "Profesorius Kazys Daukšas" (monografija), "Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas : 1784-1944-1999" (istorinė apžvalga).

2001 m. – "Juostininkai : kaimas ir žmonės" (kraštotyros rinkinys).

Kartu su kitais mokslininkais jis parengė ir išleido mokomąją priemonę "Stambiamolekulinių junginių sintezė" (1978-1983 m.).

Jis taip pat redagavo "Chemijos terminų aiškinamąjį žodyną" (1997 m.). Iki gyvenimo pabaigos Z. Mačionis rengė antrąjį jo leidimą (2003 m.) bei rinko medžiagą monografijai "Lietuvos chemijos ir biochemijos istorija".

Z. Mačionis buvo Juostininkų kraštiečių susitikimų organizatorius, taip pat surengė Vilniaus Mačionių susitikimą, sudarė Mačionių giminės genealoginį medį.

Laisvalaikiu domėjosi žurnalistika, rašė aštrokus publicistinius straipsnius, pradžioje savo pavarde, vėliau slapyvardžiu, nes jo straipsniai dažnai nepatikdavo valdininkams.
Buvo numatęs ir jau pradėjęs rinkti medžiagą apie Kupiškio vidurinės mokyklos 13 laidos klasės draugus su auklėtojais Felicija Jakutyte ir Vladu Merkevičiumi, bet ankstyva mirtis to padaryti neleido. Jo sumanymus, kuklesniu lygiu, panaudojant internetą, tenka tęsti mums.

Žmona Živilė Antanina Brazauskaitė-Mačionienė (g. 1933 m.) iš Kupiškio – architektė restauratorė. Vaikai: Dalia Mačionytė (g. 1966 m.) – teatrologė, floristė, Jurga Mačionytė (g. 1968 m.) – teatro režisierė ir pedagogė, Vaidotas Mačionis (g. 1976 m.) – transporto inžinierius. Zenonas turi dvi anūkėles: Gerdą 9m., Rusnę 6 m. ir Kristijoną 1 m.

Mirė 2002 m. birželio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.