2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

(24) Klasės draugė - ZINA ŽIŪKAITĖ-LESINSKIENĖ


Ona-Zinaida Žiūkaitė-Lesinskienė

  Gimiau 1933 08 20 Noriūnų kaime, Medinų pamiškėje. Ūgtelėjusi klausiausi paukštelių čiulbėjimo. Mačiau juos šokinėjančius medžiuose. Mačiau žvėrelius, ieškančius želmenėlių. Vėliau tai paskatino rinktis gamtininkės specialybę.
Zina Lesinskienė - Žiūkaitė
   Baigiau Noriūnų pradinę mokyklą. Čia pat – Lėvuo, jo vingiai ir užliejamos lankos. Į mokyklą eiavome per dvaro teritoriją. Sutikdavome poną Joną Adomonį su šuniu ir ožiu. Berniukai išmokė ožį badyti, atviliodavo į mokyklą, klasę. Siaubas. Mes, mergaitės pabėgdavom per langus.
   Kupiškio vidurinė mokykla. Smulkutė, nedrąsi, nedrįsdavau reikšti savo nuomonės. Žemesnėse klasėse mokiausi geriau, o vyresnėse – tik viduriukas.
   1952 įstojau į Šiaulių Mokytojų Institutą, gamtos geografijos fakultetą. Pataikiau į savo sritį. Teorinė medžiaga buvo įdomi ir labaratoriniai darbai iš bestuburių ir stuburinių zoologijos, botanikos.
   Institutas turėjo sunkvežimį, juo savaitgaliais keliaudavom po visą Lietuvą. Turiu Trakų pilies griūvėsių nuotraukų. Maniškiai netiki, kad tik tiek buvo likę iš pilies.
   Nestojau į komjaunimą, buvau apšaukta „ko čia maivaisi“, todėl gavau paskyrimą ne ten, kur norėjau, o į Pabradės rajoną. Institutą baigiau su pagyrimu 1954 m.
   Rugpjūčio pabaigoje atvažiavau į Pabradę. Švietimo skyriuje kalbėjo tik rusiškai. Vedėjas pasakė, kad biologės reikia Juodenėnų septynmetei, esančiai rajono pakraštyje. Nurodė eiti į Arnionių gatvę ir laukti – važiuos partkomo mašina ir paims. Susirandu tą gatvę. Stovi būrelis žmonių, šneka lenkiškai. Atsistojau atokiau. Praėjo pora valandų ir žmonės nesulaukė pakeleivingos mašinos. Ruošėsi eiti pėsčiomis. Mane užkalbino lietuviškai viena moteris, vadinama „litvanka“. Pasiūlė eiti miško taku, o ne žvyrkeliu. Išėjome dvi. Moterėlės būta šnekios, nebuvo nuobodu ir nepavargau. Nepastebėjau, kad nueita 15 kilometrų. Štai Joniškio bažnytkaimis, mūsų keliai skiriasi. Parodė, kuriuo keliu toliau eiti. Buvo vėlyva popietė. Paėjus porą kilometrų prapliupo lietus su griaustiniu. O pakelėje augo aukšti beržai.
  Pamačiau mažą trobelę. Užeinu. Ten gyvena dvi vietinės sesės. Supranta lietuviškai. Viena moteriškė degina žoleles, kita – vaiko paršioką į priemenę. Praėjo lietus. Padėkojau ir išėjau. Saulutei prie laidos priėjau tipinės mokyklos pastatą. Dar nueiti 6 kilometrai. Mokykloje gyveno direktorius su šeima. Pernakvojau. Ryte direktorius nuvedė pas šeimininką apsigyventi.
  Vyko mokytojų rudens konferencija – 3 dienas. Dvi diena paskaitos apie politiką rusų kalba. Trečią dieną – iš metodikos, pedagogikos. Keletas kalbėjo lietuviškai. Turėjau laiko išsiverkti ir išsimiegoti.
   Juodenėnų septynmetėje gavau pilną pamokų krūvį ir vadovaujamą klasę. Mokinių klasėje nedaug. Vadovėliai parašyti lengva kalba, aiškiai, suprantamai. Mokiniai išmokdavo pamokoje. Jei liepdavau į sasiuvinį persipiešti piešinį iš vadovėlio – nervų sistemos dalis, sužymėti pavadinimus, man atrodydavo, kad darau blogai, tinginiauju.
  Gamta aplinkui buvo nuostabi. Kalneliai, tarp jų – ežerai, ežerėliai. Miške – pušys su indeliais sakams rinkti. Daug įvairių gyvių, uogų.
  1956 lapkričio mėnesį perkėlė į Joniškio septynmetę, kurioje buvo ir aštunta klasė, 1960 išleido pirmąją abiturientų laidą. Stengiausi mokinius sudominti dėstomais dalykais. Siekiau žinių, neakivaizdiniu baigiau Pedagoginį Institutą. Mokiniai domėjosi geografija. Buvau reikli, bet teisinga. Neturėjau pravardžių.
  Buvo mokyklos daržas. Sėjome, sodinome įvairius augalus, atlikome bandymus. Sėklų atsiūsdavo iš Dotnuvos. Auginom net kukurūzus, pribręstančius Lietuvoje, sojas, sorgus ir kt.
  Vadovavau gausiam gamtininkų būreliui. Čia buvo gana plati veikla. Buvo paskelbtas Lietuvos gamtos turtinimo ir saugojimo konkursas.  Suorganizavom pavasario, žiemos, derliaus šventes, vedėm fenologinius stebėjimus. Statėm kurapkoms palapines, jas maitinom žiemą, vežėm pašarų žvėreliams, gelbėjom žuvis nuo dusimo, kirsdami eketes ir t.t. viską aprašėm ir iliustravome nuotraukomis. Medžiagą reikėjo pristatyti į Jaunųjų gamtininkų stotį. Mokykla buvo apdovanota garbės ir padėkos raštais.
  Organizavau mokinius rinkti ir priduoti vaistažoles, vedžiau apskaitą. Vėliau mokyklos kieme sodinom valerijonus, vaistines ramunėles, medetkas. Dalyvavome respublikiniame vaistažolių rinkimo konkurse nuo 1973 iki 1983 m. buvome užėmę antrą ir trečią vietas Respublikoje, vidurinių mokyklų tarpe. Asmeniškai apdovanodavo mokinius.
  Dalyvavome rajono pavasario sausų puokščių parodose. 1971 metais Švietimo ministerija apdovanojo garbės raštu mokyklą, užėmėme šeštą vietą.
  Organizavau ekskursijas auklėtiniams prie Baltijos jūros. Kartą su kita mokytoja važiavome bortine mašina ir vežėm 31 mano auklėtinių ir savo vaikus. Laimingai. Važiavome į Anykščius, Trakus, prie Stelmužės ąžuolo. Išleidau aštuonias abiturientų auklėtinių laidas.
  Dešimt metų buvau rinkimų sekretore. Du kartus dalyvavau gyventojų surašyme.
  Su kolūkio kelialapiais teko pabuvoti Volgograde, Leningrade (Sankt Peterburge), Tbilisyje.
  Ištekėjau 1958 m. Su Andrium užauginom du sūnus. Abu piršliais buvom keturioms mokytojų poroms ir keturioms mokinių poroms, seseriai ir krikštadukrai.
  Užklupo reumatoidinis artritas, osteoporozė. Turiu slaugę.

  Mano vyras Andrius Lesinskas gimė 1937. Neakivaizdiniu baigė Kūno kultūros institutą. Buvo fizinio lavinimo ir istorijos mokytojas. Nuo 1969 vienuolika metų direktoriavo Joniškio vidurinėje mokykloje. Tada atsisakė fizinio pamokų. Mokykloje mokėsi 250-300 mokinių. Niekada nebuvo paralelinių klasių. Buvo jaunas, darbštus mokytojų kolektyvas. Andrius dirbo su mokiniais būreliuose, jie stengėsi užimti kuo aukštesnes vietas rajone, net respublikoje: sporte, turizme, tautinių šokių, jaunųjų gamtininkų būreliuose.
  Andrius rūpinosi ir sutvarkė dokumentus naujos mokyklos statybai. Statyba rūpinosi kitas direktorius.
  Šeimoje buvo ramus, jautrus, tik lėtas. Reikėdavo priminti „jau laikas - einam“. Visus ūkiškus darbus mokėjo.
  Mūsų nedomino pajūris ar Arino ežero pakrantė – atostogavome Noriūnuose, talkindami mano tėvams. Aš buvau ligota. Bulves pasodindavom ir nukasdavom „Byčių“ kolūkio laukuose. Nukasdavome pašarinių ir cukrinių runkelių normas. Prišienaudavom pašaro.
  Andrius jaunystėje mėgo sportuoti, dalyvaudavo šuolių į aukštį ir tolį varžybose, užimdavo aukštas vietas respublikinėse varžybose. Vėliau paliko sportą. Daug rūkė. Marti Sigutė ilgai prašė tausoti sveikatą. Nesiliovė. Sušlubavo širdis, buvo įstatytas širdies stimuliatorius. Neturėjo sveikatos, bet nemetė rūkyti. Naudojo vaistus.
  2006 m. liepos 14 dieną, penktadienio popietę prigulė ir greit greit atėjo nitroglicerino tabletės, paskui kitos. Iškviečiau gydytoją. Greit atvyko, tačiau nebepadėjo. Ištiko infarktas.


  Sūnus Rimgaudas gimė 1962 m. Baigė Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą, dantų techniko specialybę. Dirba Švenčionyse. Jo žmona Danguolė – matematikos mokytoja. Nedirba. Jų vaikai Paulius 27m. Vedęs. Mokėsi Utenos kolegijoje, įgijo dantų techniko specialybę. Dirba pagal specialybę Vilniuje. Duktė Viktorija. 25 m. ištekėjusi. Baigė Utenos kolegijoje dantų technikės specialybę. Šiuo metu augina sūnų Augustą 1 metai, 8 mėnesiai. Gyvena Jonavoje.

  Antras mano sūnus Eugenijus gimė 1968 m. Mėgo grožinę literatūrą. Vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu, studijavo Vilniaus universitete medicinos fakultete, įgijo ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo specialybę, apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu Eugenijus yra profesorius,  vadovauja VUL Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės centrui ir Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikai. Jis nuolat keliauja po visą pasaulį ir moksliniuose renginiuose atstovauja Lietuvai. Įvaldęs sudėtingas klausos atstatymo operacijas.
  Žmona Sigita Rauckytė-Lesinskienė gimus 1968 m. Vidurinę mokyklą baigė sidabro medaliu. Vilniaus universitete įgijo pediatrės specialybę. Docentė. Dabar dirba vaikų ir paauglių raidos centre ir yra savo specialybės pasaulinės organizacijos valdybos narė.
  Jų vaikai:
   Sūnus Gediminas 20 metų. Studijuoja verslo vadybą ISM privačiame universitete Vilniuje, pirmame kurse. Domisi sportu.
   Dukra Augė 18 metų. Mokosi 11 klasėje, Šiuolaikinės mokyklos centre, privati mokykla. Dainuoja, kuria muziką, žaidžia tinklinį, šoka rytietiškus šokius, jodinėja. Domisi teatru.
   Sūnus Katytis 13 metų. Mokosi Šiuolaikinės mokyklos centre, 8 klasėje. Groja saksofonu, dainuoja, lanko Muay Thai kovų treniruotes, yra iškalbus.




Zina svočia, Andrius piršlys savo mokinių vestuvėse
Vaidiname ...Regina, Elona ir Zina

Lietuvaitės: Zina ir dešinėje - Zina Žiūkaitė, Irena Latvytė ir Stasė Jonušytė
Studijų laikai, geografai Vilniaus apulinkėse

Andrius su sūnumis: Eugenijumi ir Rimgaudu

Studijų laikai, gegrafai prie Ventos

Zina su auklėtiniais ir kolegomis mokytojais Joniškyje

Mokyklos salėje su sūnumi

Zina ir Andrius Lesinskai su anūkais

Studijų laikai Šiauliuose. Preparuojam žuvytę



Komentarų nėra: