alba13-alba: (23) Klasės draugas

Petras Vičinas gimė 1931.11.22 d. Jutkonių kaime Kupiškio raj. Pradžios ir septynmetę mokyklą baigė Virbališkyje. Petro mama Kastantina Baniulytė, tėtis Kazimieras - Vičinai. Brolis Julius pradinių mokyklų mokytojas.

1948 m. mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje. Buvo puikus mokinys. Visus mokomus dalykus jis mokėjo labai gerai. Buvo labai rimtas berniukas. Namų darbų nusirašyti neduodavo, bet kantriai paaiškindavo bendraklasiams kaip juos atlikti. Aktyviai dalyvaudavo, kai klasė statydavo kokius tai veikaliukus. Jam buvo skiriamos rimtos rolės, tai mokytojo, tai karaliaus.
1950 m.klasės kupletai:

Petru galime didžiuotis , kaip pavyzdį imti
ir darbščiausiu mokinuku drąsiai pavadinti.
Kai atėjo - buvo šventas nekaltu vadintas,
Bet dabar mūsų mergaičių yra pagadintas.
Oi, Petriuk, nelaimingas tave iš kelio veda.
Bet žiūrėk, nepasiduoki, rodyk savo valią.

Į Kauno Politechnikos institutą įstojo 1953 m., nes metus gydėsi koją, dėl kurios vėliau negalėjo šokti, tuo nuliūdindamas žmoną Moniką, kuri šokius labai mėgo.

Besimokydamas Instituto Mechanikos fakultete, užsiėmė moksliniais darbais, ką liūdija Garbės raštas pasirašytas paties rektoriaus akad. K. Baršausko.

1958 m. Baigęs KPI, Inžinierius mechanikas, pagal paskyrimą atvyksta į Vilnių ir dirba Šlifavimo staklių gamykloje. Įgijęs gamybinės patirties Petras pereina dirbti į Vilniaus Politechnikumą ir dirba čia iki užtarnauto poilsio ir dar gerokai po jo.

1967 m. Petras veda Moniką Jankauskaitę, VU baigusią etnografę, kilusią iš Ryliškių, Alytaus raj. Po metų šeima susilaukia sūnaus Sauliaus, kurį galite matyti fotonuotraukose.

Petras su paskaitomis važinėjo į Vokietiją ir Sovietų Sąjungos respublikas. Iš jo užrašų matome, koks pedantiškas skaitytojas buvo Petras. Fotonuotraukose matote ištrauką iš kelių jo sąsiuvinių apie skaitytas knygas, su autoriais, vertėjais, datomis, puslapiais.

Kai Monika nutarė, kad reikia sodo, Petras tam neprieštaravo, tik prašė, kad jo už darbininką nelaikyti, o kai padėjo šeima sodininkauti, tai Petro nebuvo galima nuo sodo atitraukti. Prieš sodininkaudamas Petras visuomet rimtai pasikaustydavo teoriškai: žurnalai ar knygos, mėgo eksperimentuoti.

Statybos darbais Petras sode neužsiimdavo, todėl namukas buvo tik lentinis, brolio Juliaus dovana. Į politiką Petras nelindo, bet gerbė prezidentą A. Brazauską.

1982 m. Vičinų šeimą aplanko nelaimė. Sunkiai susirgęs gegužės 22 d. miršta sūnus Sauliukas. Jis palaidotas Vilniaus Rokantiškių kainėse, į kurias šalia savo sūnaus, po sunkios ligos, 1999 m. liepos 19 d. atgula ir Petras Vičinas. Likusi viena Monika, mielai pasidalino prisiminimais ir fotonuotraukomis apie Petrą, šeimą ir draugus.