2018 m. birželio 20 d., trečiadienis

MIRĖ ZITA DRILINGIENĖ - DAMBRAUSKAITĖ

.

Eidama 86 gyvenimo metus žuvo Zita Drilingienė - Dambrauskaitė. Zita gimė 1933 m. sausio mėn. 23 d. Telšiuose, tarnautojų šeimoje.  Po metų persikėlėme gyventi į Kupiškį (tėvelį paskyrė Kupiškio geležinkelio stoties viršininku). Zita mokėsi pradinėje mokykloje, kurią baigusi, įstojo į Kupiškio gimnaziją.
Savo prisiminimuose Zita rašo: mokykloje buvau aktyvi, stropi, pareiginga, mokiausi gerai, bet nebuvau pirmūne. Mėgau sportą, visuomeninę veiklą (net buvau mokyklos mokinių komiteto pirmininke).  Karo ir pokario metai mūsų šeimai buvo sunkūs (tėvelis mirė, kai man buvo tik 8 metai), mama turėjo rūpintis keturiomis dukromis. Baigus vidurinę mokyklą, neturėjau sąlygų mokytis toliau. Man padėjo buvęs chemijos mokytojas A. Volungėnas. Paskirtas į Subačiaus septynmetę mokyklą direktoriauti, pasiėmė ir mane mokytojauti. 1953 m. įstojau į Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdinį skyrių. Tais pačiais metais mane perkėlė dirbti į Subačiaus vidurinę mokyklą. Mokykloje dėsčiau prancūzų kalbą, fizinį lavinimą ir braižybą. Subačiuje sutikau ir savo būsimą vyrą – Boleslovą Drilingą, Maskvos Lomonosovo vardo universiteto studentą, atvažiavusį atostogų pas tėvus į Subačių.
Mokykloje turėjau auklėjamąją klasę, geri buvo vaikai, kuriuos išleidau į gyvenimą 1959 metais.
Drilingiene tapau 1957 metais. Deja, neturėjome dvejus metus sąlygų gyventi kartu (vyras paskirtas į Kauno Politechnikos institutą, gyveno vaikinų bendrabutyje, o aš Subačiuje). Kai 1959 m. rudenį gavome butą Kaune, persikėliau ir aš su dukrele Rūta.
Kaune pagal specialybę darbo negavau, o 1972 m. pradėjau dirbti KPI  užsienio kalbų katedroje. Dėsčiau prancūzų kalbą automatikos ir radiotechnikos fakultetų studentams, be to dirbau su neakivaizdininkais. 1975 m. buvau Prancūzijoje kvalifikacijos kėlimo kursuose (mėnesį Grenoblyje, savaitę Paryžiuje). Į pensiją išėjau būdama 55 metų.
Mano šeimoje augo dvi dukterys – Rūta ir Vaiva. Vyresnioji Rūta buvo auklėtojos Felicijos Jakutytės pirmoji anūkė. Auklėtoja merginų vyrus vadino žentais, o vaikinų žmonas - marčiomis.
Rūta mokėsi gerai, baigusi vidurinę įstojo į Lietuvos kūno kultūros institutą, kurį baigusi liko ten dirbti. Mokydamasi aktyviai sportavo, buvo akademinio irklavimo sporto meistrė. Apgynė socialinių mokslų daktarės disertaciją, vėliau jai buvo suteiktas socialinių mokslų docentės vardas. Rūta buvo veikli, energinga, kūrybinga, labai reikli sau ir kitiems. vadovavo LKKA studentų mokslinei draugijai, rūpinosi Akademijos istorijos muziejumi. Dalyvavo Erasmus Sokrates dėstytojų mainų programoje, buvo Tarptautinės kūno kultūros istorijos tarybos narė.
Negailestinga, staigi liga išplėšė ją iš gyvenimo pačiame jėgų žydėjime ir brandume. Netekome jos  kai jai buvo 47 – neri. Liko Rūtos vaikai – mano anūkai – Asta ir Giedrius. 
Jaunesnioji Vaiva gimė 1962 m. Kupiškyje, gyveno ir mokėsi Kaune. Charakteriu labai skyrėsi nuo vyresniosios sesers. Mokykloje mokėsi vidutiniškai, buvo nuoširdi draugiška. Baigusi vidurinę, įstojo į Lietuvos kūno kultūros institutą. Žaidė rankinį "Žalgiryje", jau nepriklausomybės metais, žaidė užsienyje: Slovakijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Islandijoje. Islandijoje buvo pripažinta geriausia tos šalies rankinio vartininke. Liko gyventi Islandijoje, dirba vaikų darželyje. Vaiva labai mielas, šiltas, draugiškas žmogus.
Vaivos vaikai, mano anūkai – Ignas ir Monika. Lankiausi pas juos, įdomi šalis, turiu daug nuotraukų.
Anūkai ir dukra atvažiuoja aplankyti tik vasarą. 
Namuose darbuojuosi, sode po truputį kuičiuosi, taip ir nepastebėjau, kad  įpusėjau savo gyvenimo devintąjį dešimtmetį.

Mes, klasės draugai reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai Vaivai, anūkams Ignui ir Monikai, Astai ir Giedriui, sesutei Romai.
Liūdime kartu su Jumis. 

2018 m. balandžio 11 d., trečiadienis

ATSISVEIKINAME SU PETRU ALGIRDU KAROSU

.
Eidamas 86 - tuosius gyvenimo metus mirė Petras Algirdas Karosas. Algirdas gimė 1932 m. Paketurių kaime. Mokėsi Kupiškyje. Baigęs Kupiškio vidurinę mokyklą 1952 m. įstojo  į Kauno Ž Ū Akademiją, machanizacijos fakultetą. Baigęs ją inžinierius mechanikas dirbo Kupiškio MTS. Po dviejų metų pereina Į Byčių kolūkį vyriausiu inžinieriumi. Čia Algis darbuojasi 6 metus. Vėliau po pora metų dirba ŽŪ valdyboje ir ŽŪ Susivienijime. Vienuolika metų Algirdas išdirbo Šepetos durpių -kraiko ir Statybinių medžiagų gamyklose. Vėliau, net 16 metų darbavosi Aklųjų draugijoje. Po šių visų darbų išėjo į užtarnautą poilsį, dabar su dukrų šeimomis gyveno Žemaitijoje šalia Kretingos ir džiaugėsi puikiais anūkais.
Algirdo klasės draugai liūdi kartu su dukromis Palmira ir Dalia ir visais artimaisiais.
Reiškiame gilią užuojautą dukroms, anūkams ir anūkėms, giminėms, artimiesiems ir visiems pažinojusiems nuoširdų draugą, kupiškėną Petrą Algirdą.

2018 m. sausio 1 d., pirmadienis

KLASIOKAI 2017 M PABAIGOJE

Klasiokai palydim 2017 metus. Vilnius 2017.12.29

2017 m. lapkričio 19 d., sekmadienis

KUPIŠKIO GIMNAZIJAI 100 METŲ


2017 m. lapkričio 17 d. Kupiškio Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazija paminėjo 100 metų jubiliejų. Prieš 100 metų, 1917 metais, per pirmąją Lietuvos konfereciją vyriausiajam Lietuvos valdytojui kunigaikščiui Izenburgui buvo įteiktas prašymas leisti įkurti Kupiškyje aukštesniąją keturių klasių mokyklą. Prašymas buvo patenkintas. 1917 m. lapkričio 17 dieną vyko egzaminai, kuriuos išlaikė 93 jaunuoliai ir progimnazija pradėjo darbą.
Kiekvienas, kas mokėsi ar mokosi gimnazijoje, yra jos istorijos kūrėjas.
Iškilmės prasidėjo iškilmingomis Šventomis mišiomis Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje už gimnazijos bendruomenę: esančius ir išėjusius.
Po mišių vyko šventinė gimnazijos laidų eisena į savąją ALMA MATER.
Prie mokyklos vyko paminklo L. Stuokai - Gucevičiui atidengimas, Ąžuoliuko sodinimas, Garbės galerijos, Knygos "Šaknimis į žemę, šakomis į dangų pristatymas; A.J. Greimo klasės atidarymas.
Vėliau - buvusių bendraklasių susitikimai, "kieminėjimas" po gimnaziją.
Po kieminėjimo, vyko Kupiškio Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos šimtmečio proginis renginys Kupiškio kultūros centre "Ateitis gimsta dabar".
Tryliktą laidą atstovavo Vanda Zulonaitė ir Albinas Čiurlys.

Paminklo atidengimas, kalbėjo gimnazijos direktorius ir rajono meras

13 laidos atstovai - Vanda ir Albinas A.J. Greimo klasėje


Gimnazijos šimtmečio renginys baigiasi

Minia prie atidengiamo paminklo, šalia gimnazijos

V. Tubelio foto
Šventos Mišios už Gimnazijoje esančius ir išėjusius 

Mišios baigėsi ...

Einame rikiuotis į iškilmingą eiseną

Žygiuojame į ALMA MATER

Vainikuojamas L. Stuoka - Gucevičius, perkeltas iš centrinės aikštės prie Gimnazijos


Profesorius R. Kašponis atidaro A.J. Greimo klasę

Visi renkamės į kultūros centrą



Meninės dalies fragmentas ...

Renginio vedėjai - gimnazistai, puikiai atlikę savo užduotį

Gimnaziją sveikina Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis

Kalba Gimnazijos pradininkė, buvusi direktorė Laima Gudaitė

Pabaigtuvių fejerverkai ...



Platesnį reportažą žiūrėkite:   vilniauskupiskenai.blogspot.com

2017 m. spalio 7 d., šeštadienis

KLASIOKAI PO 65 METŲ

2017 m rugsėjo 27 d. Vilniuje, prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios susirinko Kupiškio vidurinės mokyklos 13 laidos klasiokai. Į susitikimą atvyko 10 klasės draugų. Dabar įvairiose Lietuvėlės vietose yra gyvi -  23 klasiokai. Jų tarpe 19 moterų ir 4 vyrai. Susėdę kavinėje vieni kitus be problemų atpažinome, pasidalinome prisiminimais, paskaitėme Vytauto Narbuto humoristinius ir eiliuotus laiškus, rašytus 1954 m. ir siųstus Zenonui, Jūros Latvytės eiliuotus pasakojimus apie savo klasę ir istorijos mokytoją Bronę, kuri mėgdavo pakankinti iškvietusi prie lentos  jai patinkančius klasės bernužėlius.
Tylos minute pagerbėme išėjusius Anapilin klasės draugus.
Sugiedojome klasės himną: Ech, tai kompanija, kompanija -  linksmųjų bendraklasių ...
Prisiminėm gyvų klasiokų įsipareigojimą, kad visi gyvi sulauksime Lietuvos šimtmečio minėjimo, o po to, kaip Dievas duos !
Palinkėjome sėkmės ir sveikatos visiems negalėjusiems atvykti į susitikimą. 
Visų vaikams ir anūkams elektroniniu paštu išsiuntėme ir siunčiame, jei tik randame el. pašto adresus, susitikimo nuotraukas.
Iš kairės: Albinas Čiurlys, Nijolė Kemeklytė, Laima Laužikienė-Stankaitytė, Vanda Juozaitienė-Zulonaitė, Zita Drilinginė-Dambrauskaitė, Živilė Mačionienė-Brazauskaitė, Irena Čiapienė-Šinkūnaitė, Nijolė Kinderytė, Julė Bajarskienė-Gatautytė ir Algirdas Šukys











Dalios Mačionytės foto







2017 m. sausio 1 d., sekmadienis

PALAIDOTA MARIJA KAVALIAUSKIENĖ - KATELYTĖ

.
Eidama 84 gyvenimo metus .. mirė Marija Katelytė – Kavaliauskienė

Marija Katelytė 1952 m.
Marija gimė 1930 m. Račiupėnų kaime, šalia Kupiškio. 
Baigusi pradinę mokyklą, Marija 1944 -1952 m. mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje. Buvo rami, stropi mokinukė.
Vėliau Marija baigė Vilniaus medicinos mokyklą ir įgijo gydytojos padėjėjos ir darželio – lopšelio auklytės-seselės kvalifikaciją.
Visą laiką Marija dirbo vaikų lopšeliuose, vėliau darželiuose. Čia bedirbdama 1985 m. išėjo į užtarnautą poilsį.
Marija turi dukrą Giedrę, maisto pramonės specialistę ir tris anūkes: Laurą, Aistę ir Justę.
Marija palaidota Vilniaus Liepynės kapinėse.

2016 m. gruodžio 25 d., sekmadienis

ANAPILIN IŠĖJO VYTAUTAS MONKEVIČIUS

.

Eidamas 84 gyvenimo metus 2014 m.balandžio 5 d. Kaune mirė  Vytautas Monkevičius. Vytautas  gimė 1930 m. lapkričio 14 d. Dvaramiškyje, Kupiškio raj. 1937 – 1942 metais mokėsi Kupiškio pradžios mokykloje.
 1942 – 1950 metais Kupiškio vidurinėje mokykloje. Vytautas buvo draugiškas, visuomet dalyvaudavo klasės statomuose spektakliukuose, turėjo gerai išlavintą ranką, apipavidalindavo vaidinimus. 1950 m. įstojo į Kauno dailės mokyklą ir baigė Skulptūros skyrių. 1953 – 1959 m. studijavo Valstybiniame dailės institute Vilniuje, įgijo dailininko keramiko specialybę. Baigęs studijas nuo 1959 m. buvo paskirtas Telšių taikomosios dailės technikumo direktoriumi. Ten rado puikų kolektyvą, prie kurio labai greitai pritapo. Šiose pareigose jis išdirbo 10 metų, vėliau persikėlė į Kauną ir dėstytojavo meno mokykloje.
Vytautas pakrikštijo mokytojos Daukšaitės sūnėną Gintautą, kuris vėliau, jam kaip senjorui padėjo gyvenime, mat Vytautas su mokytoja buvo kūmais.
Vytautas palaidotas Kupiškyje, šeimos kape.