Tomas Keršulis U23 2023 liepa

 .

Apie mūsų klasioko Petro Keršulio vaikaitį Tomą:

                                                                                        

Sprinteris T. Keršulis ketvirtadienį 400 m distancijoje startavo dusyk – atrankoje ir pusfinalyje. Savo atrankos bėgime ketvirtas atbėgęs sportininkas (46,47 sek.) liko per vieną vietą nuo tiesioginio patekimo į kitą etapą, todėl turėjo laukti likusių varžovų pasirodymų. Po jų paaiškėjo, kad kelialapis į pusfinalį iškovotas.

„Nesu labai patenkintas, nes norėjau tiesiausiu keliu žengti į pusfinalį. Laikas neblogas, tikiuosi, kad jo užteks. Prieš varžybas su treneriu kalbėjome, kad norint patekti į pusfinalį, distanciją reikės įveikti per 46,2–46,5 sek. Apskritai, stadionas ir takai puikūs, buvo truputį vėjo, kuris pasunkino pirmą posūkį“, – po atrankos kalbėjo Tomas.

Pirmajame pusfinalyje startavęs lengvaatletis distanciją įveikė per 46,30 sek. ir užėmė ketvirtą vietą: „Šįkart sekėsi geriau. Vėl ketvirta vieta, todėl reikės žiūrėti varžovų rezultatus, kad sužinočiau, ar patekau į finalą. Bet kokiu atveju, esu patenkintas, kad bėgau greičiau nei atrankoje. Buvo truputį šaltoka ir vienoje distancijos atkarpoje pūtė gana stiprus vėjas, bet tas didelės įtakos neturėjo.“

JAV besimokantis ir tik vasaromis į Lietuvą grįžtantis sprinteris neslėpė, kad atstovauti Lietuvai jam reiškia labai daug: „Visos giminės ir artimieji iš Lietuvos, todėl labai svarbu atstovauti savo šalį.“ Su aštuntu rezultatu į finalą patekęs T. Keršulis jame startuos penktadienį 19:20 val.

PALYDIME NIJOLĘ KEMEKLYTĘ

.

Nijolė 1957 m.

Eidama 91 gyvenimo metus, 2023 gegužės 31 d. mirė klasės draugė

Nijolė Kemeklytė. Ji  gimė 1933 m. Panevėžyje. Mama Elvyra Čiurlytė, tėtis Kazimieras - Kemekliai. Mama - mokytoja, tėtis - advokatas. Mokėsi  Linkuvoje. Paskutinę gimnazijos klasę baigė Kupiškyje. 

           Po to, prasidėjo studijos Vilniaus universitete. Paskaitas ir seminarus Istorijos ir filologijos fakultete lankė kaip kalbėjo Nijolė  labai sąžiningai, bijojo gauti trejetą ir prarasti stipendiją. Kai 1938 m. mirė tėvelis, trimis vakais rūpinosi mama, tai visi gyveno iš jos kuklios mokytojos algos.

        Bet jaunystė ir optimizmas žengia greta, tai ji apskaičiavo kiek rb. gali išleisti dienai ir to laikėsi. Laisvalaikiu dainavo universiteto akademiniame chore, su kuriuo keliavo į Estiją, Leningradą ir kt. Įdomi buvo specialybės praktika : ją atliko Maskvos, Leningrado bibliotekose, o ten susipažino su muziejais, teatru ir kultūrinėmis įstaigomis.

Kai baigė universitetą, buvo paskirta dirbti į Klaipėdos apskrities Viešąją I. Simonaitytės biblioteką, kur išdirbo 1957 – 59 metus. 

  1959 m. pradėjo dirbti Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus Viešoje bibliotekoje direktoriaus pavaduotoja m. daliai. 

1967 m. Nijolė perėjo  dirbti į Lietuvos nacionalinę M. Mažvydo biblioteką knygų mainų skyriaus vedėja. Čia reikėjo organizuoti knygų mainus tarp atskirų mokslinių ir masinių bibliotekų, kurti automatizuotą knygų mainų sistemą.

Laisvalaikiu dainavo moterų „Aido“, vėliau MA choruose, keliavo po Lietuvą, sąjungines respublikas, bei Bulgariją, Vokietiją, Vengriją, Čekoslovakiją.

1992 m. išėjo į pensiją. Su dideliu džiaugsmu sutiko Lietuvos Sąjūdį, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Išėjusi į pensiją dar dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Paveikslų galerijoje salės prižiūrėtoja. 

Nijolė sakė, senatvė ateina visiems, tai stengiuosi ne tik kovoti su ligomis, bet ir nepasiduoti pesimizmui, kol galiu domėtis gyvenimo naujienomis, kultūra.

           Dar likę gyvi, klasės draugai nuoširdžiai užjaučia gimines ir artimuosius dėl klasės draugės Nijolės mirties.

Palaidota Rasų kapinėse šeimos kape.

 

ATSISVEIKINAME SU ŽIVILE MAČIONIENE - BRAZAUSKAITE

 .

Eidama 90 - tuosius gyvenimo metus, 2023 m. sausio 11 d. mirė Živilė Antanina Mačionienė - Brazauskaitė.

Živilė gimė 1933 m. lapkričio 21 d. Utenoje)  Lietuvos architektė. 

 Pradžios ir vidurinę mokyklą baigė Kupiškyje. Jos gabumai atsiskleidė jau besimokant vidurinėje. Ji buvo pirmoji apiforminant sienlaikraščius, ruošiant dekoracijas scenos veikaliukams. Pasirinkti mokslus ir būsimą profesiją jai nebuvo sunku.

 Pradžios ir vidurinę mokyklą baigė Kupiškyje. Jos gabumai atsiskleidė jau besimokant vidurinėje. Ji buvo pirmoji apiforminant sienlaikraščius, ruošiant dekoracijas scenos veikaliukams. Pasirinkti mokslus ir būsimą profesiją jai nebuvo sunku.

Vyras chemijos mokslų daktaras docentas Zenonas Mačionis. 
1958 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1958–1965m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, 1965–1966 m. Techninės estetikos mokslo tyrimų instituto sektoriaus vadovė, 1966–1973 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto grupės vadovė, 1973–1989 m. dirbo Paminklų konservavimo institute, nuo1994 m. dirba nuosavoje bendrovėje Vilniuje.

Parengė projektų: Klaipėdos senamiesčio, Šuminų, Strazdų, Vaišnoriškių kaimų Aukštaitijos nacionaliniame parke regeneravimo, dvarų ir parkų Rokiškyje,Pandėlyje,  Plungėje, Pikeliškėse, kapinių Plungėje, Nirtaičiuose(Radviliškio rajono savivaldybė), Rasų kapinėse Vilniuje, memorialinių sodybų –M. K. Čiurlionio Druskininkuose, S. Nėries Alvite, J. Basanavičiaus Ožkabaliuose (Vilkaviškio rajono savivaldybė) ir kitų restauravimo.  1958–1965 m. suprojektavo parkų, skverų, su kitais parengė Alytaus, Kelmės, Kupiškio bendruosius (buv. generalinius) planus.

Ž. MAČIONIENĖ - BRAZAUSKAITĖ    2012 M. VALSTYBINĖS JONO BASANAVIČIAUS  PREMIJOS LAUREATĖ 

Vaikai: Dalia Mačionytė  – teatrologė, floristė, Jurga Mačionytė  – teatro režisierė ir pedagogė, Vaidotas Mačionis  – transporto inžinierius. Živilė turi dvi anūkėles: Gerdą , Rusnę  ir anūką Kristijoną.

Klasės draugai ir pažįstami liūdi dėl Živilės mirties ir nuoširdžiai užjaučia dukras Dalią ir Jurgą bei sūnų Vaidotą, gimines ir artimuosius.

Palaidota Rasų kapinėse, Vilniuje.