(4) Klasės draugas - ALFONSAS SOKAS

Alfonsa Sokas

    Alfonsas Petras Sokas gimė 1932 metų liepos 15 dieną Kupiškyje, antras vaikas darbininkų Onos Kazlauskaitės ir Povilo Sokų šeimoje. Vyresnysis brolis Vytautas, gimęs 1930 m., jaunesnės seserys: Eugenija, gim. 1937  ir Zina Emilė, gim. 1939 m..

    1944 m. baigęs Kupiškio pradžios mokyklą, mokėsi gimnazijoje, kol, susiklosčius sunkioms gyvenimo sąlygoms, turėjo dirbti. 1951 m., įstojęs į Kupiškio suaugusiųjų vidurinę mokyklą ją baigė 1952 m. 

   Dirbo atsitiktinius darbus kalkyne, krovė vagonus geležinkelio stotyje ir kt. Tuo pačiu 1952 – 1953 m. dirbo neetatiniu darbuotoju Kupiškio raj. Sporto komitete. 1952 m. – Šiaulių srities Kupiškio rajono LSD ,,Žalgiris“ Tarybos pirmininkas.

   Nuo 1953  iki 1955  – Virbališkių septynmetės mokyklos mokytojas, o 1955 – 1958 metais – karinėje tarnyboje (Uzbekija, Kaganas), 1958 m. vėl grįžta  į Virbališkių mokyklą mokytojo pareigoms, o nuo 1959  iki 1962 ir internato auklėtojas.

    1953 m. pradėjęs darbą mokykloje, įstojo į Šiaulių Mokytojų instituto neakivaizdinį skyrių, matematikos fakultetą. Būdamas 3-me kurse pašaukiamas į karinę tarnybą. Grįžęs rado institutą  perorganizuotą į pedagoginį ir turėjo studijas pradėti iš naujo. 1959 m. įstojo į Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto neakivaizdinio skyriaus fizikos matematikos fakulteto pirmąjį kursą. 1963 m. dėl ligos teko padaryti pertrauką. 1978 m. gauna vidurinės mokyklos matematikos mokytojo diplomą. 

   Alfonsas Petras Sokas visą savo gyvenimą, sveikatą, 34-rius darbo metus paskyrė Virbališkių mokyklai, jos apylinkių vaikams.

   Mokykloje dėstyti teko ne vien matematiką, bet ir fiziką, braižybą, darbus, kūno kultūrą ir kt. Kiekvienam dėstomajam dalykui reikėjo paruošti mokomąją bazę – kabinetą, dirbtuves, stadioną; padėti mokiniams individualiai pasiruošti olimpiadoms, konkursams, sportinėms varžyboms, būti šalia jų atsakingu momentu. Mokytojas turėjo savyje kantrybės, meilės ir dėmesio kiekvienam auklėtiniui, pastebėdamas jo sugebėjimus, mokėjo uždegti susidomėjimą jo dėstomu dalyku, parodyti kryptį, kuria gali rinktis profesiją, buvo vyresnysis draugas, siekiantiems aukštesnių tikslų. Jis pirmasis treneris ne vieno rajoną garsinusio sportininko bet ir čempiono Aleksandro Antipovo, pirmasis mokytojas ne vieno inžinieriaus, gydytojo, mokytojo ar mokslininko.

   Visada dirbo planingai, vykdė programinius reikalavimus, mokė savarankiškumo, loginio mąstymo, siejo mokslą ir jo naujoves su gyvenimu, diegė teisingus darbo įgūdžius, buvo reiklus sau ir mokiniams.

   Mokomąjį darbą tęsė užklasinėje veikloje, sporto, turistų, gaisrininkų, gamtos apsaugos ir kt. būreliuose. Jo rūpesčiu 1977 m. gerai įrengta sportinė lauko bazė (Respublikos dešimtuke aštuonmečių mokyklų tarpe stadionas ir visa lauko bazė), o taip pat ir mokomosios dirbtuvės.

   Gerbiamas mokinių ir bendradarbių, mokinių tėvų.

   1967, 1969, 1975 m. išrinktas Apylinkės deputatu.

   Už nuoširdų ir gerą darbą apdovanotas 30 įvairių Garbės, Padėkos, Pagyrimo raštų Ministerijos, Profsąjungos, Švietimo skyriaus ir kt. organizacijų.

   1981 m. apdovanotas Lietuvos TSR Švietimo pirmūno ženkleliu, o 1985 – Darbo veterano medaliu (už ilgametį sąžiningą darbą).    Nepartinis.

   Alfonsas Petras Sokas 1963 m. spalio 26 d. vedė bendradarbę, lietuvių kalbos literatūros mokytoją (ŠPI filologijos fakultetas 1962m.) Kazimierą Danutę Vilkaitę, gim. 1938 m.  Kupiškio raj. Virbališkių k. valstiečių, Onos Augulytės ir Kazimiero Vilkų šeimoje.

   Kazimieros Danutės Vilkaitės ir Alfonso Petro Sokų šeimoje augo trys sūnūs: Arnoldas, gim. 1964 m., Modestas, gim. 1966 m. ir Viktoras, gim. 1971 m. Kadangi gyveno kaime, vaikus auginti padėti Kazimieros Danutės tėvai Ona ir Kazimieras Vilkai.

   Alfonsas Petras susirgo sunkia liga, kuri per pusantrų metų jį pakirto 1987 m. kovo 10 d. Nebepamatė nė vieno vaikaičio, kurie dabar mokiniai arba studentai. Buvo rūpestingas, pareigingas šeimos tėvas, to siekė išmokyti ir savo vaikus, kuriuos be galo mylėjo. kaip mylėjo ir savo gimtąją šeimą – motiną, tėtį, brolį ir seseris.

   Sūnus Arnoldas, baigęs Kupiškio vid. mokyklą dirbo kolūkyje, bandė ūkininkauti, šiuo metu dirba Kupiškio UAB Narjanta. Jo vaikai: Ieva, gim. 1987 m., VU baigusi aplinkosaugą. Viktorija, gim. 1991 m., Vilniaus kolegijos pirmo kurso studentė (gestų kalba). Sūnus Lukas, gim. 2000 m. – Kupiškio P. Matulionio progimnazijos 5 kl. mokinys.

   Sūnus Modestas, baigęs Šiaulių vaikų dailės mokyklą, Kupiškio vid. ir ŠPI dailės fakultetą, ten pasilikęs dirbti, gyvena Šiauliuose. Jo meno kūrinį, tėčio antkapinį paminklą galite pažiūrėti žemiau. Jo vaikai: dukra Monika, gim. 1990 m. studentė (muzika), Vilnius; Sūnus Juozas, gim. 1992 m., VU antro kurso studentas.

Alfonsas aktyvus sportininkas, krepšinio rinktinės nrys

   Sūnus Viktoras, baigęs Kupiškio vid., ŠPI kūno kultūros ir pradinių klasių fakultetas, dabar dirba Kupiškio raj. policijoje. Jo dukra Silvija, gim. 1992 m., Vilniaus kolegijos pirmo kurso studentė.

Močiutė Danutė Sokienė su anūkėmis Viktorija ir Ieva

Anūkė Silvija

Anūkai Juozas ir Monika

Alfonsas su auklėtiniais

Sūnūs Arnoldas ir Modestas

Sūnus Viktoras

Virbališkių septynmetės mokyklos mokytojai. Ieilė iš kairės:Liuda Bagdžiūnaitė-Vaitiekūnienė, Bronė Jėčiūtė-Vičinienė, Aldona Čiurlytė. II eilė iš kairės: Julijonas Vičinas, Vida Vilkaitė, Alfonsas Sokas, Aldona Zuozaitė-Švelnienė, Stasys Šapoka. 1959 m.

Alfonsas valgė kareivišką košę net Uzbekijoje