alba13-alba: (63) Klasės draugė BRONISLAVA BOŠAITĖ

Bronislava gimnazistė 1950 m.

Birutė Bronislava Bošaitė
Kanapynė – kaimas šiaurės vakarinėje Anykščių rajono dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Surdegio. Jis ypatingas ir tuo, kad čia gyveno Kazimieros Vanagaitės-Bošienės ir Rapolo Bošos šeima. Mamos Kazimieros, kilusios iš Kalninių kaimo Kupiškio rajone šeimoje augo du broliai ir dvi seserys, tėtis Rapolas, Antano sūnus, – vietinis surdegėnas, turėjo seserį. Bošų šeima susilaukė gausiausio šeimynos būrio: 5 sūnų ir 7 dukterų. Kazimiera Bošienė sovietiniais laikais yra gavusi apdovanojimą kaip daugiavaikė mama, dorai užauginusi ir išauklėjusi vaikus. Deja jau nebe visi šiai dienai džiaugiasi gyvenimu šioje žemėje.
Bronislava – vyriausia iš visų vaikų. Gimė 1930 m. rugpjūčio 17 d. Po jos šeimoje gimė broliai Povilas, Algis, Feliksas, seserys Eugenija, Stanislava, Vladislava, Aldona, mažieji dvynukai Julė ir Albinas. Didelė šeima buvo draugiška, linksma, sąmojinga, darbšti. Broliai ir seserys padėjo vieni kitiems. Seserys mokančios austi, verpti, megzti, siuvinėti. Broliai – mylintys darbą, kurį padaro iki galo ir tik labai gerai. Visi šeimos nariai garbingai gyveno, dirbo, pelnė savos šeimos, aplinkinių pagarbą ir palaikymą. Seserys Eugenija ir Vladislava įsikūrė šalia tėviškės, brolis Povilas, kaip vyriausias šeimos vyras taip pat nesukūręs savo šeimos, liko iki pat savo gyvenimo pabaigos gyventi tėvų namuose Kanapynėje. Algis, Stanislava, Albinas įsikūrę Panevėžyje, Felikso šeimyna – šalia Kupiškio Smilgių kaime, o jauniausia Julė – Biržų rajono pakraštyje Pučiakalnėje, prie pat Latvijos respublikos sienos. Broliai ir seserys už darbus savo srityse yra gavę ne vieną apdovanojimą, padėkos raštą. Visi išaugino gerus, tvarkingus, dorus vaikus – giminės atžalas, anūkus, kurių yra 15. Į giminės susibūrimus susirenka jau su vaikais, anūkais.
Bronislava mokėsi Surdegio pradžios mokykloje, Subačiuje, Kupiškio gimnazijoje. Kaip vyriausiai teko nemažai padėti tėvams auginant ir prižiūrint mažesniuosius broliukus ir sesutes. Šeima visada organizuodavo šventes, giminių suėjimus, jaunimo pasibuvimus. Kiekvienas šeimos narys turėdavo savo darbus, užduotis.
Vėliau Bronislava įstojo į Kauno finansų ir kredito technikumą. Jį baigusi dirbo Salake, Ramygaloje, Kupiškyje, Panevėžyje. Gyveno viena. Šeimos taip ir nesukūrė. Laisvalaikiu, kaip ir visos šeimos merginos mezgė, nėrė, siuvinėjo, mokėjo atlikti daug įvairių buities darbų. Dažnai lankydavo mamą tėviškėje, brolių ir seserų šeimas, mylėjo dukterėčias ir sūnėnus.
Mirė 1980 metų spalio mėnesį sulaukusi 50-ies, po sunkios ligos. Palaidota Surdegio kapinėse, šeimos kapavietėje, šalia tėčio ir senelio.