alba13-alba: (9) Klasės draugas

Albertas Jonas Mukulys

Albertas Mukulys

Gimiau 1933 m. balandžio 26d. Kupiškio valsčiuje, Radžiūnų kaime. Tikrovėje (mano tėvų tvirtinimu) gimiau balandžio 20d. - esu šešiomis dienomis pajaunintas. Pagal horoskopą mano gimimo diena sutampa su V.I.Lenino.

Tėvai 1936m. nusipirko 8,6ha žemės Subačiaus valsčiuje, Skudų km. Kaimynai buvo už Lietuvos nepriklausomybe kovoję savanoriai, gavę žemės sklypus Lietuvos vyriausybei vykdant žemės reformą. Šeimoje užaugome septyni vaikai, kurie šiuo metu visi pensininkai. Artimai bendraujame šeimomis, nesavanaudiškai padedame vieni kitiems. Mano šeimos draugus papildė žmonos Natalijos sesuo B.Vinskienė, jos brolis - buvęs Keliu statybos valdybos viršininkas, dabar Kelių muziejaus direktorius J.Stepankevičius. Žmona Natalija, baigusi KPI įgijo maisto pramones technologijos specialybę, dukra Violeta turi Vilniaus universiteto ekonomikos specialybę, sūnus Ramūnas turi nebaigtą aukštąjį išsilavinimą KTU Statybos fakultete.

Mokslas nuo pirmo skyriaus Antalinos pradžios mokykloje 1940m. (Subačiaus valsčius, Panevėžio apskr.) iki KPI baigimo 1957m.praėjo be pertraukos ir trukdymų. Deportacija į Sibirą, kaip mano klases draugui A.Karosui, negrėsė. Mano klasėje nebuvo nė vieno komjaunuolio. A.Karoso tėvas pareiškė pasipiktinimą, kai po pamokų, iki vėlyvo vakaro mokiniai buvo verčiami rašyti pareiškimus stojimui į komjaunimą. To pakako, kad Karosai būtų išvežti į Sibirą iš šalia Kupiškio esančio Paketurių kaimo. Pasirodo, kad sūnus pareiškimo į komjaunimą neparašė, o jo tėvas į kolūkį buvo priimtas. Tai paaiškėjo jau su ryšuliais laukiant Kupiškio geležinkelio stotyje. To meto Lietuvos TSR negirdėtas atvejis, kad kolūkietis būtų deportuotas. Kada Karosai
su ryšuliais grįžo į savo sodybą, ten rado stribus kieme gaudančius paskutines vištas. o gyvuliai jau buvo išdalinti. Specialybę pasirinkau atsitiktinai. Norėjau tapti inžinieriumi hidrotechniku, pagal GOERLO planą pertvarkyti gamtą pasukti per TSRS teritoriją tekančias upes iš šiaurės į pietus, drėkinti dykumas, statyti hidroelektrines. Kelininko specialybė tuo metu man atrodė silpnoka. Stojamuosius egzaminus išlaikiau gerai ir už tai buvau "nubaustas"- pervestas į kelininkus. Tačiau kelininko specialybė man buvo Dievo dovana.Jeigu dabar tektų rinktis, pasirinkčiau tik ją. Lietuvoje nerasi tokių vietų, kuriose man neteko būti. Ne tik būti, bet ir tyrinėjimų metu pagyventi, pažinti tų žmonių būdą, charakterį, jų norus. Kur rasi tokią specialybę, kuri suteiktų tiek galimybių?

Diplominio darbo tema - "Kupiškio aplinkelis". Iš dėstytojų labiausiai atmintin įstrigo profesorius K. Vasiliauskas, doc.V.Klimavičius, J.Šimkus, J.Urbelis. Specialybės daugiausiai išmokė V.Likevičius, E.Palšaitis, L.Vidugiris. Praktiką atlikau tiesiant Almetjevsko - Bugulmo (Totorijos autonominė respublika) ir Maskvos - Leningrado kelius.

Darbinę veiklą pradėjau 1957m. Kauno KSER - 12 darbų vykdytoju. 1958 - 1963m. dirbau "Lietautokelprojekte" inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, brigados vadovu, vyriausiuoju specialistu, 1963 -1964m. Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamyklos Nr.2. cecho viršininku, Techninės kontrolės skyriaus viršininku.Kad gauti didesnius atlyginimus, buvo padidintas planas, kuris buvo neįvykdytas, dėl to gelžbetonio gamykla Nr.2. buvo likviduota. 1964m., likvidavus gamyklą, grįžau į "Lietautokelprojektą". Dirbau brigados vadovu, projektų vyriausiuoju inžinieriumi ir projekto vadovu. Buvau tyrinėtojų brigados , turinčios 13 techninių darbuotojų vadovas, atliekant Šiaulių - Palangos kelio trasos parinkimo darbus. Projekto autoriumi buvau tyrinėjant ir projektuojant Kauno - Jurbarko kelią nuo Seredžiaus iki Skirsnemunės. Šiame objekte buvo pritaikytas trasavimas sudėtingomis kreivėmis, įskaitant klotaides. Tuo metu buvo siekiama išsaugoti esamą landšaftą, atkartojant dešiniojo Nemuno kranto kontūrą ir maksimaliai sumažinant žemės darbų apimtis. Per daugiau kaip 50 metų kelias nebuvo apsemtas, išskyrus atvejį, kai ant kelio, polaidžio metu, buvo užstumtos ledo lytys. Čia galima paminėti neįtikėtiną atvejį. Prieš Skirsnemunę Nemuno slėnyje atsirado žydinti obelis, kuri projekte nebuvo užfiksuota. Pietiniame Nemuno šlaite gruntas atitirpo anksčiau ir obelis su visomis šaknimis skersai kelio nuslinko į Nemuno slėnį.

Iš Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr. 2 perėjęs į "Lietkelprojektą" gavau projektuoti Vilniaus-Kauno kelio ruožą nuo Grigiškių iki Vievio. Čia mano pasiūlymu nutiesti kelią po veikiančiu Vilniaus - Kauno geležinkeliu pasinaudojo Pabaltijo geležinkelio ruožas Rygoje.

Vėliau teko projektuoti Telšių KSR-3 gelžbetonio gamyklą su betono paruošimo mazgu ir administracinėmis patalpomis. Čia pritaikiau patyrimą, įgytą Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. 2. ir suprojektavau formavimo cechą su šachtinėmis ir tunelinio garinimo kameromis. Į garinimo kameras gelžbetonis, 25 metrų ilgio sijos buvo įvežamos ir išvežamos geležinkeliu. Už tuos darbus, papildomai atliktus nedarbo dienomis "Lietkelprojektas" sumokėjo papildomai ir išskyrė paskyrą automobiliui "Žiguli".

Projektuojant asfalbetonio įmones su Lietuvoje gaminamomis "G1, G2" tipo asfalbetonio maišyklėmis, turėjau imtis net mechaniko - konstruktoriaus, elektriko darbo. Mano sukonstruotos svorinio dozavimo svarstyklės buvo pirmosios Tarybų Sąjungoje ir buvo įdiegtos Kauno kelių statybos valdyboje Nr.10. Bitumo saugyklose elektrinio (ne garinio) pašildymo technologija, padedant mechaninio skyriaus prie Susisiekimo ministerijos darbuotojams, buvo įdiegta Jašiūnų bitumo saugykloje.

Didžiausias mano projektavimo darbas pagal apimtį buvo Kauno - Klaipėdos kelias. Buvau kelio ruožų nuo Kauno iki Leščiukų sankryžos ir nuo Girkalnio gyvenvietės iki Sujeinių (iš viso apie 60km.ilgio) projekto autorius. Šiame kelyje teko projektuoti Sargėnų ir Kryžkalnio skirtingų lygių sankryžas.

Projektuojant Sargėnų trijų lygių sankryžą pirmą kartą "Lietkelprojekte" buvo sudarytas matematinis kelių modelis su trąsų algebrinėmis ir diferencialinėmis lygtimis, išskaičiuotos visų trasos pasikeitimų koordinatės. Šiame objekte aš iškėliau paprastą uždavinį: išskaičiuti norimo tikslumo dviejų užkoordinuotų kreivių persikirtimo taško kampą algebriniu ir trigonometriniu metodu. Be aukštosios matematikos disciplinos analizės, geometrijos net Vilniaus fakultetą baigę absolventai nerado būdo kaip tai padaryti.

Tikslinant parengtą Kryžkalnio projektą, projekto vadovu buvau paskirtas aš. Patikslintame projekte buvo siūloma sankryžos ribose suprojektuoti dviejų pirmos techninės kategorijos kelių Kaunas - Klaipėda - Kaliningradas - Šiauliai dviejų lygių sankryžą. Tam tikslui šiuo metu yra pastatyti du pailginti viadukai kelyje Kaunas - Klaipėda, kurie tiks pirmos kategorijos keliams ir vienas viadukas krypčiai Kaunas - Kaliningradas. Kriaušės tipo elementas sankryžoje atsirado kaip "vyresniojo brolio" ruso užpatentuotas išradimas. Tuo laiku norėta pateisinti prieš buvusį TSRS valstybinį banką panaudotas lėšas už iškastus durpynus ir įrengtą apie 300m. ilgio nepanaudojamą pagrindą.

Šių metų liepos mėnesį užsikimšo kelias nuo Klaipėdos iki Palangos. Mano siūlytame Jakų sankryžos variante numatyta įvažiavimui ir išvažiavimui po tris judėjimo juostas, kuriomis galima prijungti esamą kelią prie Klaipėdos miesto. 50 mln.lt skirtumo tarp pigiausio ir Kelių direkcijos suderinto varianto užtektų rekonstruoti esama kelią iki keturių judėjimo juostų ir eismo kamsčių dar ilgą laiką nebūtų.

Siūlomas Vilniaus m. pietinis aplinkelis mažai sumažina eismą Vilniaus mieste. Juo naudosis transportas, kuris vežamas nuo kelio A1 į Minską ir atgal. Kita dalis veršis per kitus kelius į Vilniaus centrą. Geresnis variantas būtų panaudojus esamą dviejų lygių Skaidiškių sankryžą, kuri net 4km. arčiau Vilniaus. Šio varianto specialusis planas per miestą suderintas su Vilniaus miestu. Pagal statybos įstatymą, jei turime suderintą specialujį planą, detalusis planas nerengiamas.

Pastaruoju metu žiniaskaidoje pasirodė pranešimai, kad ruošiamasi nutiesti europinio standarto geležinkelį (ESG) nuo Lenkijos iki Baltijos valstybių. Susisiekimo ministerijoje paskirtas kuratorius, kuris kuruos tuos darbus. Tai yra ne kas kitas, kaip mano minėtos aferos su geležinkelio bėgiais tęsinys. Niekas ESG nenuties, padarys kaip Mockavoje stendą, užstūmimui ant skirtingo pločio vėžės ir rusiškais bėgiais galės važiuoti iki Švedijos. Vagonų su vėžę išplatinančiais šlicais ant ašies Lietuvoje buvo 1992 metais tik du vienetai, kurie buvo naudojami suskystintų dujų eksportui į Europą. Lokomotyvų, galinčių keisti vėžės plotį, Europoje buvo vienetai ir jie kainavo labia brangiai. Šis klausimas detaliai išnagrinėtas man dirbant projektų vyriausiuoju inžinierium, projektuojant ESG nuo Lenkijos iki Kauno. Susisiekimo ministerija gudriai sugalvojo, pasinaudojant jau padarytais projektavimo darbais mulkinti Lietuvos žmones ir melžti iš biudžeto pinigus.
Dabartinei Lietuvai pavojingiausias hibridas yra komunistas tapęs kapitalistu. Jis kaip magnetas sutraukė visas blogiausias komunistinio ir kapitalistinio pasaulio blogybes. Reikia tikėtis, kad šis hibridas ateities Lietuvai įtakos neturės. Asilo ir kumelės hibridas mulas (asilėnas) daugintis negali. Dievas neleido.
Šios mano autobiografijos išvada - Lietuvos ateitis optimistiška Lietuva taps demokratine valstybe su Apvaizdos padėjimu.

Violeta Mukulytė

Garbės kelininkas Nr. 53 A.J.M.. 2007m. gegužė
Po sunkios ligos, Albertas mirė 2010 metais. Palaidotas Kauno raj. Smiltynų kapinėse.
Nuotraukomis ir Alberto Mukulio biografiniais daviniais maloniai pasidalino Alberto duktė Violeta.