alba13-alba: (5) Klasės draugė

Laima studėntė

Laima – Aldona – Emilija Stankaitytė – Laužikienė

Gimė 1933 m. spalio 26 d. Raseiniuose. Kaip matote, krikštatėviai man vardų nepagailėjo. Per sutvirtinimo sakramentą man buvo suteiktas ir Magdalenos vardas, bet ačiū Dievui, jo neįrašė į pasą, nes mano pavardė tada, kaip musulmonės, būtų rašoma per kelias eilutes. Dabar, pildydama įvairius dokumentus, vargstu visą gyvenimą.

Laima tarnybos Šiauliuose metais

Mano tėvai mokytojai: mama Emilija Juodakytė, gimusi Aukštupėnų kaime Kupiškio raj., o tėvas Kazimieras Stankaitis žemaitis, nuo Raseinių.

Kurį laiką gyvenome Žemaitijoje, prasidėjus karui, atsikraustėme į Gyvakarų kaimą. Kupiškio raj. Ten 1944 m. baigiau pradžios mokyklos 4 skyrius. Atvažiavau mokytis į Kupiškio vid. mokyklą, kurią 1952 m. baigusi išvažiavau mokytis į Vilniaus universitetą, pasirinkusi bibliotekininkės specialybę.

1957 m. baigus universitetą, buvau paskirta į Lietuvos Mokslų akademijos biblioteką. Tie metai įsiminė tuo, kad 1958 m. pavasarį Vilniuje buvo labai didelis potvynis. Neris išsiliejo iš krantų, apsemdama mūsų biblioteką. Kelias dienas prie katedros sėsdavome į valtis ir plaukdavome į darbą.

1958 m. ištekėjau už karininko Algimanto Laužiko ir išvažiavau gyventi į karinį miestelį netoli Minsko. Taip prasidėjo mano gyvenimas kariniuose miesteliuose. Septynis metus niekur nedirbau, buvau namų šeimininkė, auginau vaikus, stovėjau didžiulėse eilėse prie pieno, duonos ir kt. vieną žiemą lankiau siuvimo-kirpimo kursus, kurie vėliau labai pravertė.

1965 m. atvažiavome gyventi į Šiaulius. 1966 – 1997 m. dirbau Šiaulių Viešoje bibliotekoje. 1990 m. tapau našle.

Turiu sūnų Vilių, kuris baigęs VISI autotransporto fakultetą dirba Šiauliuose, autobusų parko „Busturas“ generaliniu direktoriumi, turi dukrą Giedrę - stomatologę dirbančią ir gyvenančią Vilniuj ir sūnų Algimantą.

Duktė Nijolė baigė Vilniaus universitetą, fizikė, gyvena Vilniuje. Turi dukrą Ievą - architektę ir sūnų Vykintą - informatikos specialistą.

Dabar seu pensininkė išėjusi 1988 m. į pensiją apkeliavau su turistiniais autobusais visą Europą: Čekiją, Vengriją, Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Belgiją, Olandiją, Prancūziją, Italiją, Turkiją.