(56) Klasės draugė - JŪRA-IRENA ŠINKŪNAITĖ-ČIAPIENĖ

Jūra – Irena Šinkūnaitė – Čiapienė

Jūra Šinkūnaitė 1952 m.

Gimiau 1932 m. balandžio 23 d. Gaigalių kaime, Kupiškio rajone. Mama Emilija Puronaitė iš Jutkonių, tėtis Antanas - Šinkūnai. Tėveliai turėjo 16 ha žemės, kurioje gana nelengvai vertėsi. Todėl man, su broliu Vytautu (jaunesniu už mane 2 metais) teko patirti visą kaimo žemdirbio vaiko dalią.

Penkis skyrius (taip vadinosi tuo metu klasės) baigiau Gaigalių pradinėje mokykloje 1945 metais. Mokslai ten sekėsi neblogai, todėl labai norėjosi mokytis toliau. Bet mama norėjo tik pamokyti siuvėjos amato ir kad turėtų sau pagalbininkę ūkyje.

1945 – taisiais, tik praėjus frontui, Šimonių miestelyje buvo atidaryta septynmetė mokykla. Todėl, kai dalis Gaigalių klasės draugių išvažiavo ten mokytis, tik per ašaras pavyko išvažiuoti ten mokytis, nors ir gerokai pavėlavus.

Sunkūs ir šiurpūs buvo pokario metai. Iki mokyklos 7 km, pėsčia nepavaikščiosi, todėl nusamdė pas miestelio davatkėlę butą ir tik savaitgalyje ar lietus, ar pūgos parbrisdavome į namus.

1947 – taisiais baigiau septynmetę ir įstojau į Kupiškio vidurinę mokyklą.

Iš septynmetės atėjau su silpnomis matematikos žiniomis, todėl per visą vidurinėje mokymosi laiką vargau su matematikos mokslais. O ir aplamai tikslieji mokslai visai netraukė. (juk mus mokė tikrai reiklus matematikas A. Dubrindis).

Bet šioje mokykloje prabėgo patys gražiausi ir nepamirštami gyvenimo metai. Čia ir klasės draugai, ir mokytojai davė tiek žinių, tiek tikros gyvenimiškos patirties, kad visame gyvenime gali jos semtis.

Šioje mokykloje, o ypač mūsų klasėje nebuvo nesantaikos, kokių nors patyčių, žeminimo ar vieni kitų išskyrimo. Visi buvome lygūs visus mus labai tiesiai vedė auklėtojai Vl. Merkevičius, F. Jakutytė ir visas mokytojų kolektyvas. Čia aš sutikau geriausią savo draugę Nijolę Ki.

1952 m. įstojau į Šiaulių Mokytojų institutą, kurį baigiau 1954 m. tapau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir gavau paskyrimą į Pakruojo rajono Klovainių septynmetę mokyklą.

Nuo šiol prasidėjo mano darbinė veikla.

Nuo 1957 iki 1961 m. teko padirbėti rajone Pionierių namų direktore, vėliau komjaunimo sekretore.

1961 – aisiais jau su šeima teko grįžti atgal į Klovainius 1963 m. buvusiai direktorei išvykus į rajoną, mokyklos vadovo pareigos atiteko man.

Nuo šiol teko tempti nelengvą vežimą. 1963 m. pastatė naują aštuonmetė mokyklą. Teko keltis iš seno „špitolės“ namo į erdvią, šviesią tais laikais mokyklą. Bet aplink visą pastatą telkšojo statybų metu padarytos balos, statybinių medžiagų atliekos, nebuvo sporto aikštynų, mokymo – bandymų sklypo, geografų aikštelės, net elementaraus ūkinio pastato, pagaliau ir mokymo – auklėjimo bazės.

Visa tai kūrėme savo mokytojų, mokinių rankomis, remiami „Pavasario“ kolūkio, švietimo skyriaus.

Nors ir nelengvai ir labai pamažu, bet mokykla sutvirtėjo.

Paaugo ir mano šeima: sūnus Aurelijus ir dukrytė Vilma. Sūnui baigus Rozalimo vidurinę, teko atlikti karinę tarnybą, o Vilma, ją baigus, įstojo į Vilniaus universitetą - istorikė.

Ir man pačiai tuo laikotarpiu nuo 1975 iki 1979 metų teko baigti Vilniaus Pedagoginį institutą, nes baigtas Šiaulių Mokytojų institutas buvo tik dvimetis – nepilnas aukštasis.

Ir taip prie mokyklos „vairo“ išdirbau iki 1988 m., iki pat išėjimo į pensiją. Tais pačiais metais mokyklai ėmė vadovauti jaunas vadovas. Su atgimimu atėjo laikas permainoms, naujiems gaiviems vėjams. Ateina laikas senimui pailsėti. Bet mokykloje dar likau mokyti gimtosios kalbos iki 1993 m, o po to, teko užverti mokyklos duris, palikti draugus, jaunimo šurmulį ... Pilkos buvo dienos, bet ir tai po kelių metų priblėso.

Šiuo metu esu 2 ha „ūkio“ vadovas. Persikvalifikavau į žemdirbišką specialybę, kitaip tariant, prisiduriu prie ne itin solidžios pensijos. O svarbiausia ne nauda, o pasitenkinimas, kad turiu ką veikti, nėra kada nuobodžiauti.

Taip atšuoliavo solidus amžiaus Jubiliejus. Apie tai galėsit paskaityti rajoninio laikraščio žinutėje.

Tai beveik viską išklojau apie save. Beliko trumpai apie šeimą. Sūnus Aurelijus dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Dukra Vilmutė gyvena Kaune, dirba turizmo firmoje. 
Vyras – pensininkas. Gyvename labai gražiame Klovainių miestelyje.   
Pakruojo rajono laikraštis "Auksinė varpa" 2012 m. gegužės 30 d. žurnalistas A. Padora savo straipsnyje "Klovainių mokykla atšventė 100 metų jubiliejų" rašo: Klovainių pagrindinės mokyklos 100-ojo jubiliejaus proga mokyklos vadovas Donatas Sereikis ilgiausiai mokyklai vadovavusiai direktorei Irenai Čiapienei, atšventusiai 80-ąjį gimtadienį, padovanojo vardinę juostą.
Susirinkusieji atsistoję  "Ilgiausių metų" giesme pagerbė ne vieną dešimtmetį Klovainių pagrindinei mokyklai vadovavusią direktorę -  Ireną Čiapienę.
"Dirbome kiek sugebėjome, kiek leido išsilavinimas ir to meto sąlygos. Šiandien pagrindinė mokykla-stebuklas !", - šeštojo dešimtmečio pradžioje į Klovainių žemę šaknis įleidusiai kupiškėnų krašto dukrai Irenai Čiapienei Daugyvenės kraštas - antroji gimtinė.
"Pakruojo kraštas" rašo: "Šimtmečio šventė į Klovainių mokyklą sukvietė kelių kartų buvusius moksleivius ir pedagogus. Ilgiausiai (26 m.) vadovavusi mokyklai buvusi direktorė Irena Čiapienė ir dabartinis vadovas Donatas Sireikis atidengė šimtmečiui skirtą paminklą, uždegė aukurą. Buvę mokytojai pasodino Šimtmečio ąžuoliuką ..."

Jūra su mama, tėčiu ir broleliu 1957 m.

 Iš dešinės vyras Stasys, iš kairės brolis Vytautas 1959 m.

Jūros tėtis: Gyveno Peterburge, Penzoje, Kaune. Po vedybų apsigyveno Šimonių vls. ir tapo žemdirbiu.

Jūra su dukryte Vilma

Sūnus Aurelijus prie savo namų

Jūra, antra iš kairės, daugkartinė dainų šventės dalyve

Choristai su kompozitoriumi ir dirigentu K. Kavecku.

Klovainių mokytojos. Jūra jau direktorė-viduryje 1964 m.

Klovainių mokytojai. Jūra trečia iš kairės. 1964 m.

2011 m. svečiuose pas buvusius mokinius

Prie senosios mokyklos pastato. Mokiniai, mokytojai, tėveliai. 1962 m.

Gaigalių pr. mokyklos  mokiniai su mokytojais Ona Vaitkevičiene ir Kaziu Šauliu. Jūra ketvirta iš dešinės. 1941 m.

Jūra su pirmokais ir jų mokytoja J. Skabickiene. Jūros sūnus Aurelijus antroje eilėje penktas iš kairės, o keturmetė Vilma  niekur nesitraukia nuo mamos. 1967 m. 

Ant Palangos tilto 1957 m.

"Auksinės varpos" reportažas 2012.05.30

 "PAKRUOJO KRAŠTO" REPORTAŽAI MININT KLOVAINIŲ MOKYKLOS ŠIMTMETĮ IR ILGIAUSIAI DIRBUSIĄ DIREKTORĘ IRENĄ (JŪRĄ) ŠINKŪNAITĘ - ČIAPIENĘ. 2012.06.1d.