ALGIMANTAS LAUŽIKAS
Algimantas Laužikas 1955 m. |
Lėktuvų techninis
aptarnavimas, dieniniai ir naktiniai skraidymai, mokomosios „trevogos“,
komandiruotės, dežuravimas kareivinėse ir miestelyje, ir daug kitų darbų.
Jis dažnai juokdavosi iš savo
darbo, kad per dieną sulaukia iš vyresnių karininkų šimtą komandų, kartais
visai prieštaringų. „Idi vperiod, net, vernis nazad, idi na pravo, idi na levo,
a potom: kakovo čiorta krutišsia“
Nežiūrint viso to, buvo
pareigingas, turėjo autoritetą`, buvo geras savo srities specialistas. Kai
lėktuvai skrisdavo į tolimus mokomuosius reisus, veždavosi ir jį. Taip jis
pabuvojo šiaurėje už poliarinio rato, Magadane, Vidurinėje Azijoje, išmaišė
sąjungos europinę dalį. Užsitarnavo vyr. leitenanto, kapitono, vėliau majoro
laipsnį.
Siekė aukštojo mokslo. 1961 m . įstojo į
Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą Maskvoje. Pasimokęs ten
dvejus metus ir radęs didelę betvarkę, persivedė tęsti mokslų į Kauno Politechnikos
institutą elektros tinklų ir sistemų spec. kursą. 1968 m . baigė ir
gavo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Savo diplominį darbą rašė jau
gyvendamas Šiauliuose, tema „Perspektyvinis Šiaulių miesto elektrinio
transporto tinklas“.
Turėdamas 46 metus, išėjęs į
civilinį gyvenimą, pradėjo dirbti Šiaulių Eksploatacinio techninio ryšių mazgo
elektros ryšių inžinieriumi. Ten dirbo iki pat mirties. Sušlubavo sveikata,
atlaikė tris rimtas operacijas, bet liga pakirto ir 1990 m . spalio 14
d. ligoninėje mirė. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.
Viliaus duktė Giedrė - stomatologė, dirba Vilniuje, sūnus Algimantas. Duktė Nijolė baigusi VU fizikos fakultetą. Jos duktė Ieva - architektė, o sūnus Vykintas informatikos specialistas.
Niekada nebuvo jokios
partijos nariu. Matė partinių funkcionierių bukumą, bet viešai jų nekritikavo.
Tylėjo. Nestojimas į partiją, gal būt, ir buvo pats didžiausias protestas. Ne
lozungais ir šūkiais būsi naudingas savo tėvynei, o darbais. To reikalavo iš
savo pavaldinių ir savo vaikų. Nebuvo karjeristas, nors suprato, kad būdamas
partiniu butų palypėjęs daug aukštesniais karjeros laipteliais. Nors buvo geras
specialistas, bet kai lėktuvai skrisdavo už Sąjungos ribų, jo niekada neimdavo.
Matyt, nepasitikėjo.
Kai gyvenant Šiauliuose
prasidėjo Lietuvos atgimimas, ilgai negalėjo suprasti, kad subyrės TSRS ir
Lietuva bus nepriklausoma valstybė. Nors 1989 m . į Baltijos kelią važiavo ir
stovėjo kartu su visais netoli Panevėžio.
Turėjo dar vieną potraukį,
taip vadinamą HOBI – tai sodininkystė. Kai 1965 m . grįžo į Lietuvą ir apsigyveno
Šiauliuose, čia vyko kolektyvinių sodų kūrimas ir sklypų dalinimas, įsigijo 7
arus dobilienos žemės ir pasinėrė į sodininkystę. Važinėdamas po Lietuvą ir
Latviją, atsiveždavo įvairių sodinukų, skiepų. Greitai sode pradėjo augti
įvairių retų vaiskrūmių, o obelyse kiekviena šaka davė vis kitokius vaisius. 10
metų Algis buvo renkamas sodo pirmininku. Rūpinosi visais sodo reikalais: tiesė
elektros kabelius, vandentiekio vamzdžius, kasė prūdą, pastatė elektrinę
siurblinę. Aptvėrė sodą tvora, apsodino eglutėmis. Kelis metus buvo išrinktas
Lietuvos Sodininkystės tarybos nariu, rūpinosi sodo tvarka, švara, barė
apsileidėlius. Matydami jo tokią meilę žemei, augalams, ne kartą jam sakėme:
„Tau reikėjo dirbti kolūkio pirmininku, o ne kariškiu“. Dėja ¡ Kartais likimas
iš mūsų pasijuokia ir labai skaudžiai.
L.S.-L.
L.S.-L.
Algis gimnazistas 1952 m. |
4 komentarai:
Blogger Thank You Article. Sizde bizim online paykasa sitemizi gezebilir ve bilgi edinebilirsiniz.
Paykasa Kart Al
seks hikayesi
Ataköy escort
beylikdüzü escort
seks hikayesi
seks hikayesi
Ataköy escort
beylikdüzü escort
seks hikayesi
seks hikayesi
Ataköy escort
beylikdüzü escort
seks hikayesi
Rašyti komentarą