Eugenija Seibutytė - Antanavičienė - ne teatralė, ne tapytoja, bet, kad tikra menininkė - to nenuneigsi. Jos menai - nesuskaičiuojama daugybė prašmatniausių rankdarbių. Neria Eugenija įmantriausių raštų staltieses ir servetėles, įspūdingas raštuotas pirštines, skraistes.
Neišmanydamas spalvų ir raštų dermės, tokių mezginių nesukursi. Iš kur visa tai ateina, sunku pasakyti. Tautodailininkė ir pati nežino.
Eugenija Antanavičienė gimė 1934 metais Kupiškyje. Mama Uršulė Gaidimauskaitė, tėtis Gasparas - Seibučiai.
Čia pabaigė vidurinę mokyklą, o paskui tęsė mokslus Kauno kūno kultūros institute.
Sportas - neatsiejama Eugenijos gyvenimo dalis, šiai aistrai atiduotas visas gyvenimas. Šalia ilgametės pedagoginės veiklos rikiuojasi įvairūs sportiniai pasiekimai: Lietuvos rinktinės narė ( 3 m.), šuolio į tolį čempionė (1956 m.). Be šuolių, Eugenija užsiiminėjo tuometine penkiakove: 80 m. barjerinis bėgimas, 200 m. bėgimas, šuoliai į tolį ir į aukštį ir rutulio stūmimas.
Baigusi KKI pagal paskyrimą vyksta į Klaipėdą, 2 metus dirba lengvosios atletikos trenere, po to, vidurinių mokyklų fizinio lavinimo mokytoja.
Baigusi KKI pagal paskyrimą vyksta į Klaipėdą, 2 metus dirba lengvosios atletikos trenere, po to, vidurinių mokyklų fizinio lavinimo mokytoja.
Tačiau rankdarbiai visada ėjo greta, nuo pat vaikystės. Nors vaikystėje Eugeniją labiau masino judrūs žaidimai, nei mezgimas, bet mezgėja mama savo pavyzdžiu pamažu įskiepijo dukrai meilę nėriniui. Mažoji Eugenija spėjo viską: pirmauti šokinėjimo per ledo lytis varžybose, daug skaityti ir, žinoma, nerti. Taip ir nėrė abi su mama, viena už kitą geriau. Ir nors Eugenija pasirinko sporto pedagogės profesiją, aistra rankdarbiams niekur nedingo.
Išėjus į pensiją, visos Eugenijos dienos skirtos rankdarbiams: mezga virbalais, vašeliu neria įmantrias kiauraraštes ažūrines staltieses, kaskart pasirinkdama vis sunkesnį raštą, lyg naują barjerą, kurį reikia įveikti.
Nelengva buvo moters ir motinos dalia, su vyru Stasiu Antanavičiai užaugino du vaikus: Rimantą, kuris turi dukrą Liną, o jos sūnus Matas Eugenijai yra jau proanūkis. Dukros Vidos ( mirė 2011 m.) vaikai Aneta gimnazistė Visagine,o Janas, baigęs Notingemo universitetą gyvena Anglijoje.
Nėrimas Eugenijai buvo ta rami užuovėja, tik jos ir tik jai vienai egzistuojantis pasaulis, kur buvo galima pamiršti viską ir nuskęsti savo svajose.
Eugenija turi puikią atmintį, besikalbant telefonu deklamavo Irenos Latvytės eiles apie klasę ir mokytojus, bei klasiokų ir mokytojų sentencijas prisiminimų albume.
Nėrimas Eugenijai buvo ta rami užuovėja, tik jos ir tik jai vienai egzistuojantis pasaulis, kur buvo galima pamiršti viską ir nuskęsti savo svajose.
Eugenija turi puikią atmintį, besikalbant telefonu deklamavo Irenos Latvytės eiles apie klasę ir mokytojus, bei klasiokų ir mokytojų sentencijas prisiminimų albume.
Darbas ir kūryba yra pati geriausia jos terapija, gelbėjanti nuo sunkių minčių ir skausmo. Nemėgstanti skųstis ir aimanuoti, nėrinyje Eugenija gali sudėti viską, lyg rašytų savo godų dienoraštį. Pabaigia vieną dienoraščio lapą, imasi kito. Taip ir auga baltų staltiesių ir margų pirštinių stirtos.
Eugenija Antanavičienė surengė tik dvi personalines savo rankdarbių parodas Ignalinoje ir Klaipėdoje, bet darbų yra tiek, kad galėtų juos rodyti ir rodyti.
Eugenijos brolis Algimantas - veterinarijos gydytojas ir visuomenės veikėjas dirba ir gyvena Kupiškio rajone.
Ruošta pagal Birutės Skaisgirienės straipsnį.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja
Vidurinė baigta 1952 m. Eugenija viršuje dešinėje
 |
| Klasiokės. Eugenija antroje eilėje antra iš kairės 1950 m. |
 |
| Eugenijos sukurta staltiesė |
 |
| Ar ne meno kūrinys ? |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą