alba13-alba: (15) Klasės draugė - GENOVAITĖ RAUGAITĖ-GIMŽAUSKIENĖ

Genovaitė Raugaitė – Gimžauskienė

Genovaitė Gimžauskienė-Raugaitė

Gimė 1933 metais Kupiškyje. 1944 m. baigusi pradinę mokyklą įstojo į Kupiškio vidurinės mokyklos pirmąją klasę. Mokėsi gerai, buvo geriausių klasės mokinių priešakyje. Jai vienodai gerai sekėsi visi mokomi dalykai. Buvo draugiška, aktyvi, padėdavo klasės draugams.

Mokytoja G. Vilčinskienė apie Genovaitę taip rašė:

„Mokytoja Genovaitė Gimžauskienę nepriklauso prie tų mokytojų, kurie meilę savo dėstomam dalykui pajuto dar patys būdami mokyklos suole. Pati mokytoja juokaudama sako: Laisvalaikiu savo malonumui uždavinių niekada nesprendžiu. Nors besimokydama vidurinėje ne vienam klasės draugui padėdavo susigaudyti neįveikiamuose formulių labirintuose.

Kaip ne keista, bebaigiančią vidurinę mokyklą viliojo literatūra. Ir studijuoti literatūros nuvažiavo. Bet taip susiklostė likimas, kad teko trumpam nutraukti studijas. O po to mokslus tęsė jau matematikos fakultete. Taip ir atėjo į mokyklą jauna mokytoja, mylinti literatūrą, o dėstanti matematiką.

Vadinasi, neteisūs tie, kurie sako, kad geras mokytojas pirmiausia turi mėgti savo dėstomą dalyką, būti jo patriotu. Ne tai svarbiausia. Svarbiausia – jausti didžiulę atsakomybę už savo darbą, mylėti vaikus. Kaip tik šios savybės ir leido mokytojai G. Gimžauskienei užsipelnyti mokinių meilę ir pagarbą.

Genovaitė gimnazistė

Matematika daugeliui – sausas ir nuobodus dalykas, negyvi skaičiai, formulės teoremos ... O mokytojos pamokose tie skaičiai atgyja, prakalba, vilioja ... Stebuklo paslaptis – kruopštus pasiruošimas kiekvienai pamokai, noras, kad kiekvienas mokinys dirbtų tiek, kiek gali. Todėl pamokos labai gyvos, užduotys keičia viena kitą, visi turi darbo: ir „saliamonai“, ir tie, kuriems matematika – siaubų siaubas. Kiekvienas gauna tokio darbo, kurį pajėgus atlikti.

Ypač išradingai mokytoja dirba su matematikų būreliu. Pradėjusi ugdyti gabiuosius matematikai nuo žemesniųjų klasių, ji pasiekia, kad vyresnėse klasėse jie sėkmingai pasirodo olimpiadose, ne vienas baigia neakivaizdinę jaunųjų matematikų mokyklą. Daugelis sėkmingai studijuoja matematiką aukštosiose mokyklose.

Na, o kaip su literatūra? Savo „meilei“ mokytoja liko ištikima. Kaip klasės vadovė, ji labai išradingai dirba užklasinį darbą. Jos šeštokai, kuriems vadovauja nuo ketvirtos klasės, jau pastatė ne vieną vaidinimėlį, suruošė ne vieną programėlę. Ir mokytoja pasijunta labai laiminga, kai kartais žmonės, stebėję jos renginius, nustemba: „Tai jūs ne lituanistė?“

Vadinasi, labai nesunku suderinti mūzas ir skaičių pasaulį. Reikia tik guvaus proto ir neramios širdies.“

Genovaitė Raugaitė po Vilniaus Pedagoginio instituto baigimo dirbo Subačius vidurinėje mokykloje, vėliau Kupiškio vidurinėje, o paskutiniais metais Kupiškio P. Matulionio vidurinėje mokykloje. 1971 m. Genovaitė ištekėjo už kupiškėno vargonininko Gimžausko sūnaus Algio, jiems gimė sūnus Gediminas.

Genovaitei likimas bloškė vieną smūgį po kito, kurių nebeatlaikė jos liauni moteriški pečiai. 1987 m. P. Matulionio mokyklos bendruomenė, mes, klasės draugai, palydėjome ją į paskutinę žemišką kelionę. Atsisveikinant labai gražiai kalbėjo žinomas kupiškėnas, režisierius Povilas Zulonas.

Genovaitė studentė 1953 m.

Genovaitė Raugaitė – Gimžauskienė palaidota Kupiškio kapinėse, šeimos kape.

Elegiškas Genovaitės užrašas ant nuotraukos auklėtojai:

„Kodėl gyvenimas toks žiaurus, tas gyvenimas, kuris rodosi gražus, kodėl žmogus negali būti laimingas, jeigu nenori kitų skriausti. Kodėl visa aplink mus alsuoja skausmu, kodėl visur tiek daug kentėjimų, tiek tragizmo, nors mes nieko nenorime ir dėl to nesame kalti.“

Prisiminimui mylimai Auklėtojai – Genė

Kupiškis 1953 m.